BUZUKU NR 52

shkarko PDF format

 

 

REVISTĖ
INFORMATIVE, KULTURORE
E SHOQĖRORE

Kryeredaktor:
Don Gabriel Grabanica

Zavendės kryeredaktor:
Prof. dr. Simė Gjon Dobreci

Ndihmės i kryeredaktorit
Gjekė Gjonaj

Anėtarėt e redaksisė:
Dr Martin Berishaj, Dr Nail Draga, Dr Anton Lulgjuraj, Prim.dr. Gani Karamanaga, Dr. Zylfije Duraku, Luigj Camaj, Anton Pllumaj,
Gjokė Dabaj, Hajro Ulqinaku, Ali Gjeēbritaj, Muzafer Ēaushi, Mustafa Canka

Fotoshėrbimi:
Foto Studio Ars, Foto Rozafa, Foto Arb, Art Foto Prishtinė, Foto Bruno
Realizimi artistik:
Fisnik Dobreci & Gazmend Ēitaku

Adresa e redaksisė:
Braticė
85360 ULQIN
Nr.tel. ++382 (0) 30 401-384, 069 441-943
www.buzuku.info
E-mail: fdobreci@t-com.me

Numri i llogarisė rrjedhėse
Banka komerciale malazeze A.D.
Ekspozitura Ulqin Nr. 510-0-40
Thirrje ne Nr. 510270393491001825

Me vendimin e Ministrisė Punėve Brendshme Malit Zi, Podgoricė, nr.05-006/12-20622/2,

revista e regjistruar nr. 6308, 13.02.2014
Dorėshkrimet dhe fotografitė nuk kthehen

KALAJA E ULQINIT NĖN VENEDIKUN

Pėrgatiti Simė Dobreci    kliko pėr shumė

 

BETEJA E KOSOVĖS MĖ 1448  

 Shkruan Jahja Dranēolli, Fakulteti Filozofik, Prishtinė*

16 tetor 1448 ėshtė zhvilluar Beteja e Kosovės, njėra ndėr ngjarjet rėndėsishme Evropės Mesjetare...! kliko pėr shumė

 

ISHULLI “ULQINI I VJETĖR” NĖ GJIRIN E KRRUĒIT

Shkruan Dr. Anton Lulgjuraj

Ishulli “Ulqini i Vjetėr” ndodhet bregdetin mes Ulqinit dhe Tivarit krahun e djathtė gjirit Krruēit (fig.2). prapatokė, anėn lindore dhe verilindore, ka fshatin Krruē. Ishulli ka emra ndryshėm lokalė siē janė:   kliko pėr shumė

 

 NĖ KĖRKIM TĖ HISTORISĖ MIJĖVJEĒARE

Shkruan Prof. Dr Jahja Dranēolli, Fakulteti Filozofik, Prishtinė

Kėto ditė shtatori shėnohet pėrvjetori i formacionit parė shtetėror Arbėrisė mesjetare i pėrmendur 1166...! Pas njoftimeve burimeve bizantine shekujve XI-XII, etnonimi arbėr, kėtej edhe treva ku jetonin arbėrit, zuri quhej dokumente kohės Arbėri
  kliko pėr shumė

 

 Portreti orgjinal i Skėnderbeut

Shkruan: Naim Flamuri

Portreti i vetėm orgjinal i Skėnderbeut 1466-n, ku qartazi shihen shenjat e vrragave plagės luftės, njė prerje e djegie te syri i djathtė, njė pikturė tejet e detajuar, e ngrohtė, pothuajse dydimensionale, e ėshtė habi pėr atė kohė, ka autorė vėllezėrit Bellini.   kliko pėr shumė

 

PASQYRĖ JO VETĖM E MĖSUESVE, POR EDHE

E PRINDĖRVE DHE E GJITHĖ SHOQĖRISĖ KOSOVARE

Shkruan Augustin Palokaj

Ēfarė dėgjojnė fėmijėt e moshės shkollore nėpėr shtėpi dhe shoqėri, ēfarė shembujsh kanė dhe si i motivojnė. Rriten duke dėgjuar se zgjidhja ėshtė largimi nga Kosova, se diploma nuk vlen asgjė, se pėr gjetur punė duhen lidhje, shpesh edhe politike. Shkojnė shkolla ku askush nuk ngel klasėn, ėshtė skandaloze.      kliko pėr shumė

 

SIMBOLI I GJARPRIT NĖ MALĖSI TĖ MADHE

Shkruan Anton Pllumaj, Tuz - Malėsi e Madhe

Thuhet popull se ē'do shtėpi ka gjarprin e vet. Besohet se ata zakonisht janė qetė. Gjatėsia e tyre ėshtė e ndryshme, thuhet se mund jetė edhe deri dy metra. Shqiptarėt i thonė "gjarpri i shtėpisė" ose "Ora e shtėpisė", bile edhe "Roja e shtėpisė". Malėsi Madhe termi "Ora e shtėpisė"   kliko pėr shumė

 

 SI U KRIJUA REPUBLIKA E MIRDITĖS

Nga LEON MOLLA

Mirdita si Krahinė autonome po ashtu dhe Principatė nga viti i largėt 1491 mbeti e lirė dhe me drejta plota. Mirdita si Principatė shpesh herė ka marrė nėn mbrojtje Shalė, Shosh, Han, Hot, Grudė, Malėsi, Kelmend, Prizren, Shkup, Kurbin, Lezhė.  kliko pėr shumė

 

PĖR MIRDITĖN

Shkruan Prof. Dr. Lisen Bashkurti  

"Gojėtaria ėshtė shumė e vėshtirė, por para mirditorėve ėshtė jashtėzakonisht e rėndė. Mirdita nuk ėshtė si Zvicra, as si Spanja, as si Gjermania, por ėshtė njė komb me shumė krahina. Kliko pėr shumė

 

INFERMIERĖ TĖ DALLUAR

Shkruan Dr. Gani Karamanaga


Gjatė punės sime shėrbimin shėndetėsor kam punue me shumė infermier dhe infrmiere. Kėsaj radhe po i veēoj disa prej tyre.Musa (Cano) Duli u lind Ulqin 1924. Shkollėn fillore e kreu vendlindje.Pėr shkak kushteve vėshtira u detyrua shkojė.   
Kliko pėr shumė

 

 Perandorėt romak me prejardhje ilire

Kėtu po sjellim listėn e Perandorėve Romak kanė lindur Ilirik apo kanė prejardhje ilire: Marrė nga libri Udhėtim kėshtjellat ilire Mal Zi, Gazmend Ēitaku, botoi Diti&Oli, Ulqin, 2019, fq. 79-85     Kliko pėr shumė

 

Kush ishin Etruskėt

Teksti dhe fotografitė: Sami Flamuri

Kush ishin Etruskėt populli mister i gadishullit Apenin dhe a ka lidhje me shqiptar...Para rreth 2900 vjetėsh etruskėt u shfaqėn nga errėsira e historisė – e madje deri shekullin e parė para.     Kliko pėr shumė

 

ARBNESHJA MARIJE KALMETA KAMPIONE NĖ ĒIKLIZĖM PĖR 39 VJET

Shkruan  Sylejman Morina

Me njė biēikletė kombinuar nga tri sosh, arriti Lubjanė Sllovenisė biēiklistja arbneshe, Marije Kalmeta, bėhet kampione shtetėrore, dhe si e tillė mbetet deri vetėshkatėrrimin e Jugosllavisė , 1991.     Kliko pėr shumė

 

GRUAJA E PARĖ ME DOKTORATURĖ FILOZOFIKE KA QENĖ SHQIPTARE

Shkruan Nikė Palkola

Elena Lucrezzia Peshkopia ėshtė e para grua shqiptare botė, vitin 1678 ka arritur marrė doktoraturėn Filozofi. Gjatė shekullit ku jetoi ajo ishte gruaja e ditur Evropė. Statuja e Elenės u gjet Universitetin e Padovės     Kliko pėr shumė

 

MASAKRA E TIVARIT

Pėrfundimisht, numri prej 2543 vetash masakruar, sipas burimeve jugosllave e kosovare, po t'i shtosh shifrėn prej 1000-1500 shqiptarėsh vrarė e zhdukur Shqpėri, sipas gjithė burimeve dhe t'i zbresėsh 595 Kliko pėr shumė

 

PĖRMENDORE BREZASH

Shkruan prof. Dr Hajrullah Koliqi, Fakulteti Filozofik, Prishtinė

Me prof. dr. Simė Gjon Dobrecin dhe me pėrmbajtjen e veprės tij “Pėrmbledhje vlerash njerėzore” (2018), cilėn po e promovojmė sot (13.05.2019), lidhin rrėnjėt e pėrbashkėta, Mali i Krajės, zona e Nėnrumisė dhe trevat pėrreth saj, atje njė cep Shqipėrisė etnike. Kjo, ndėr tjera, nxiti edhe unė marr pjesė kėtė promovim dhe t'i them disa fjalė pėr autorin dhe pėr veprėn e tij..     Kliko pėr shumė

 

 

REVISTA “ZANI I RINIS” Kliko pėr shumė

 

POEZI    kliko pėr shumė

 

BUZMI - TRADITĖ MBI 2000 VJEĒARE   Kliko pėr shumė
 

ĒKA ĖSHTĖ CARANI Kliko pėr shumė

 

 

 

 

 

 

 

 
 

 

 

2006