BUZUKU NR 48

shkarko nė PDF format

 

 

REVISTĖ
INFORMATIVE, KULTURORE
E SHOQĖRORE

Kryeredaktor:
Prof. dr. Simė Gjon Dobreci

Zavendės kryeredaktor:
Don Gabriel Grabanica

Ndihmės i kryeredaktorit
Gjekė Gjonaj

Anėtarėt e redaksisė:
Dr Martin Berishaj, Dr Nail Draga, Msc Anton Lulgjuraj, Prim.dr. Gani Karamanaga, Dr. Zylfije Duraku, Luigj Camaj, Anton Pllumaj,
Gjokė Dabaj, Hajro Ulqinaku, Ali Gjeēbritaj, Muzafer Ēaushi, Mustafa Canka

Fotoshėrbimi:
Foto Studio Ars, Foto Rozafa, Foto Arb, Art Foto Prishtinė, Foto Bruno
Realizimi artistik:
Fisnik Dobreci & Gazmend Ēitaku

Adresa e redaksisė:
Braticė
85360 ULQIN
Nr.tel. ++382 (0) 30 401-384, 069 441-943
www.buzuku.info
E-mail: fdobreci@t-com.me

Numri i llogarisė rrjedhėse
Banka komerciale malazeze A.D.
Ekspozitura Ulqin Nr. 510-0-40
Thirrje ne Nr. 510270393491001825

Me vendimin e Ministrisė tė Punėve tė Brendshme tė Malit tė Zi, Podgoricė, nr.05-006/12-20622/2,

revista e regjistruar nė nr. 6308, mė 13.02.2014
Dorėshkrimet dhe fotografitė nuk kthehen

Hasanaga - folklorist i mirė i Ulqinit

 

Nė Galerinė e Arteve tė Qendrės sė Kulturės nė Ulqin, mė 1.04.2017, nė prani tė njė numri tė konsiderueshėm tė dashamirėve tė kulturės, letėrsisė gojore, tė afėrmve dhe miqve tė autorit, u pėrurua libri i Ruzhdi Hasanagės “Frazeologji dhe fjalė tė urta tė shqiptarėve nė Mal tė Zi”.         kliko pėr mė shumė

 

 

Piktorja e botės Mediterane

 

Nė hollin kryesor tė Qendrės Sportive “Ada” nė Plevlė, nė organizim tė Galerisė Artistike “Vitomir Srblanoviq”, 11.04.2017, ėshtė hapur ekspozita figurative e piktores nga Ulqini, Vahida Hasanaga – Nimanbegu.
Ekspozitėn e ka hapur Belis Pojatiq, drejtor i Galerisė Artistike “Vitomir Srblanoviq”. Ai ka thėnė se piktorja Vahida Hasanaga Nimanbegu ėshtė pjesėtare e gjeneratės sė re tė artistėve nga Mali i Zi, e cila ekspozon nė mėnyrė aktive nė vend dhe jashtė, si dhe pėrcjell trendet nė artin bashkėkohor.  
       kliko pėr mė shumė

 

 

 

 

 

MENTOR DISHA
burrė faqebardhė

Profesor Dr sci. Mentor Disha u lind nė Dibėr mė 02.02.1934, kurse ndėrroi jetė nė Prishtinė mė 15.02.2017. Nė Dibėr e kreu shkollėn fillore, kurse gjimnazin nė Tetovė. Diplomoi nė Fakultetin e Farmacisė tė Universitetit tė Zagrebit (1963). Specializoi Biokiminė Mjekėsore nė Lubjanė (1973). Ka qenė shef i Laboratorit kimik tė Qendrės Diagnostike nė Prishtinė (1970), si dhe shef i Laboratorit tė radiokimisė pranė Njėsisė sė Mjekėsisė Nukleare tė Qendrės Diagnostike nė Prishtinė (1975). Fitoi titullin e magjistrit nė Fakultetin Farmaceutik tė Universitetit tė Lubjanės (1977), ndėrsa titullin doktor shkencash nė Universitetin e Prishtinės (1985).           kliko pėr mė shumė

 

 

Festa qė shqiptarėt i bėn Njė

Ulqin – Me hapjen e ekspozitės figurative dhe koncertin festiv tė Orkestrės sė Universitetit tė Arteve – Tiranė, tė titulluar “Me kėngė ndėr shekuj”, tė mbajtur nė sallėn e mbushur plot tė Qendrės sė Kulturės nė Ulqin, Kėshilli Kombėtar i Shqiptarėve nė Malin e Zi shėnoi nė Ulqin mė 28 Nėntorin 2016 – Ditėn e Flamurit Kombėtar dhe Ditėn e Pavarėsisė sė Shqipėrisė.            kliko pėr mė shumė

 

Dita e Komunės sė Ulqinit

Dita e Komunės sė Ulqinit, e shtuna e parė e muajit prill, ėshtė shėnuar sivjet me aktivitete tė ndryshme, tė cilat kanė filluar tė mėrkurėn, mė 29 mars, dhe kanė pėrfunduar tė hėnėn, mė 3 prill.
Ndėrkaq tė shtunėn, nė sallėn e Qendrės sė Kulturės ėshtė mbajtur seanca solemne e Kuvendi tė Komunės sė Ulqinit. Nė fjalėn e tij, kryetari i Komunės sė Ulqinit, Nazif Cungu, ka bėrė njė pėrmbledhje tė arritjeve tė Ulqinit gjatė njė viti.  
       kliko pėr mė shumė

 

 

Vallja e Fitores nė Shkodėr

Shkruan Izabela Pjetėr Pepgjononj

Ditėn e Diele, mė 23.04.2017, nė Shkodėr u organizua festimi “Vallja e Fitores” si pėrkujtim i betejės sė fundit tė Gjergj KastriotitSkėnderbeut, e cila po nė atė datė 550 vjet mė parė u kurorėzua me fitore nė Krujėn legjendare.
Ky manifestim i bashkoi tė gjithė banorėt e trevave shqiptare dhe diasporės pėr tė festuar  
       kliko pėr mė shumė

 

 

Bujar Nishani, Presidenti i Shqipėrisė, vizitoi Ulqinin

Shkruan Ismet Kallaba

Nė kuadėr tė vizitės nė Malin e Zi me rastin e Ditės sė Ulqinit, Presidenti i Republikės sė Shqipėrisė, Bujar Nishani, sė bashku me Zonjėn e Parė, Odeta Nishani, mori pjesė tė mė 1.04.2017, nė njė veprimtari tė zhvilluar nė kompleksin “Lamiga” nė Krythė tė Anės sė Malit, ku ishin tė pranishėm personalitete tė shquara tė jetės politike, publike e shoqėrore tė shqiptarėve nė Mal tė Zi.   
       kliko pėr mė shumė

 

 

Dy personalitete u nderuan me URDHRIN NDERI I KOMBIT

Presidenti i Republikės sė Shqipėrisė, Bujar Nishani, mė 1.04.2017, nė kuadėr tė vizitės nė Malin e Zi me rastin e Ditės sė Komunės sė Ulqinit, mori pjesė edhe nė njė veprimtari tė zhvilluar nė kompleksin “Lamiga” nė Krythė tė Anės sė Malit, ku ishin tė pranishėm personalitete tė shquara shqiptare tė jetės politike, publike e shoqėrore nė Mal tė Zi, duke dekoruar dy prej tyre me titullin “Nderi i Kombit”:          kliko pėr mė shumė

 

 

Mėrgata shembullore

Nė Galerinė e Arteve tė Qendrės sė Kulturės – Ulqin, mė 21.07.2016, janė pėruruar numrat 5 dhe 6 tė botimit „Thesar kombėtar i mėrgatės shqiptare nė Suedi“.
Pėrurimi ėshtė organizuar nga Shoqata e Artistėve dhe Intelektualėve „Art Club“ nė bashkėpunim me Shoqatėn e Shkrimtarėve dhe Artistėve Shqiptarė „Papa Klementi XI Albani“ – Suedi, e cila e boton kėtė publikim.  
       kliko pėr mė shumė

 

 

 

DY RRUGĖT E IDROMENOS

Shkruan: Gazmend Ēitaku

Mė 26 janar 2017, nė Shkodėr, e kuruar nga artisti konceptualist Adrian Paci, u hap ekspozita e titulluar ”Dy rrugėt e Idromenos”.
Kolė Idromeno (1860-1939) padyshim se ėshtė njė artist poliedrik i cili mjeshtėrinė e vet artistike e shprehi pėrmes fotografisė (ishte nxėnės i Pjetėr Marubit), pastaj piktor (shkolla Veneciane e pikturės), arkitekt (Kafja e Madhe dhe disa objekte tė njohura nė Shkodėr), skulptor etj., dhe vetvetiu imponohet si njė figurė e fuqishme e artit shqiptar nė fund tė shekullit XIX dhe fillim tė shek.XX. Kohės sė fundit zbulimi i disa fotografive parapėrgatitore qė mjeshtri Idromeno i kishte realizuar nė studion e tij ishin shkaku kryesor i realizimit tė kėsaj ekspozite. 
       kliko pėr mė shumė

 

Adetet e Arbanasve si tė Shestanasve

Komentoi Simė Gjon Dobreci

Arbanasin e krijuan shestanasit, shqiptarė qė i ruajtėn adetet, besimet e simbolet ilire me mija vjet tė moēme; ėshtė vėrtetuar qė shqiptarėt janė popull autokton nė Ballkan, mbasardhės tė ilirėve.
Qe pak tė dhėna prej librit mė tė ri (452 faqesh) tė Aleksandėr Stipēeviqit: Tradicijska kultura zadarskih Arbanasa, Zagreb 20111 (Kultura tradicionale e Arbėnesheve tė Zarės, e shqipėroi Instituti Albanologjik, Prishtinė, 2012). 
       kliko pėr mė shumė

 

 

 

U pėrurua libri i Ali Bardhit

Shkruan Ismet Kallaba

Nė sallėn e mbushur pėrplot tė hotelit “Mediteran”, mė 11.11.2016 u bė pėrurimi i librit “Varrezat nė Anė tė Malit – Ulqin” tė autorit Ali Bardhi. Pėrurimi u organizua nga Shoqata e Artistėve dhe Intelektualėve “Art Club” dhe nė tė morėn pjesė njė numėr i personaliteteve nga fusha tė ndryshme, nė mesin e tė cilėve edhe Ambasadori i Republikės sė Turqisė nė Mal tė Zi, Serhat Galip.  
       kliko pėr mė shumė

 

 

Pėrurimi i poezive tė Ali Gjeēbritaj

Shkruan Ismet Kallaba
Shtėpia Botuese “Diti&Oli” nė bashkėpunim me Bibliotekėn e Qytetit dhe Qendrėn e Kulturės – Ulqin pėruruan mė 20.01.2017 librin mė poezi tė autorit Ali Gjeēbritaj, tė titulluar “Botė mashtrimi”. Pėr librin, nė sallėn e mbushur plot tė Bibliotekės sė Ulqinit, folėn botuesi Gazmend Ēitaku, studiuesi dr. Bahri Brisku, shkrimtari Fadil Kraja si dhe u lexua vėshtrimi i redaktorit tė librit Jaho Kollari.  
       kliko pėr mė shumė

 

 

Shkrimet shqipe nė Izrael

“Si do tė ishte bota, nėse tė gjithė do tė ishin sjellė si shqiptarėt? Kodi i mikpritjes, (besa), ka bėrė tė vetėn, ai ishte shfaqur dukshėm. Shqiptarėt e kanė konsideruar si detyrė qė tė mbrojnė dhe tė fshehin hebrenjtė, qė u iknin persekutimeve, nė njė kohė kur kombe tė mėdha evropiane i pėrzinin ata (John L Withers II)”.         kliko pėr mė shumė

 

 

Fėmijėt - gėzimi i familjes dhe shoqėrisė.

Nė revistėn tonė Gjon Buzuku, herė mbas here, kemi paraqitur sukseset e bijve dhe bijave tona nė fushat e ndryshme.
Kėtė herė kemi kėnaqėsi qė t'i gėzohemi suksesit tė birit tė kėtij vendi, i cili, falė angazhimit tė tij, ka filluar tė korr suksese shembullore. Bėhet fjale pėr Simonin e Robertit Nikollės nga Bratica.  
       kliko pėr mė shumė

 

 

 

U pėruruan 14 libra tė Gjon Kekės

Shkruan Ismet Kallaba
Nė Galerinė e Qendrės sė Kulturės nė Ulqin, nė bashkėpunim me Shtėpinė Botuese “Botart” nga Tirana, mė 11.12.2016 u bė pėrurimi i 14 librave tė autorit Gjon Keka, i cili jeton dhe vepron nė Grac tė Austrisė.
Studiuesi Nail Draga theksoi se Keka dallohet nė hapėsirėn etnogjeografike shqiptare pėr cilėsinė dhe sasinė e jashtėzakonshme tė botimeve.
Duke folur pėr librin “Antropologjia politike” tė kėtij autori, ai theksoi se “nga titulli i kėtij libri del qartė se kemi tė bėjmė me njė pėrpjekje tė guximshme tė autorit i cili trajton njė qasje tė re tė mendimit politik tek ne shqiptarėt”. 
       kliko pėr mė shumė

 

 

Esad Mekuli  njeri nga populli dhe i popullit

Shkruan Ismet Kallba

Shoqata “Art Club” nė bashkėpunim me Bibliotekėn e Qytetit nė Ulqin, mė 17.12.2016, shėnuan 100vjetorin e lindjes sė Esad Mekulit, njėrit prej personaliteteve i cili ka lėnė gjurmė tė pashlyeshme nė jetėn letrare, kulturore, gazetareske, shkencore nė Kosovė dhe nė ish Jugosllavi. Mbrėmja letrare ishte konceptuar nė mėnyrė tė tillė ku u fol pėr jetėn dhe krijimtarinė e Mekulit, u lexuan  
       kliko pėr mė shumė

 

 

Shenjtėrimi i katedrales, Kotorr 1166

Shkruan prof. Dr Jahja Dranēolli

Konteksti i dokumentit* i referohet luftės sė Kishės Katolike dhe Kishės Ortodokse pas ndarjes sė tyre nė vitin 1054. Kjo luftė ėshtė reflektuar fuqi-shėm edhe nė trevat e Arbėrisė mesje-tare. Ajo qė tėrheqė vėmendjen mė tepėr kėtu ėshtė involvimi i Arqipe-shkvisė sė Tivarit dhe ipeshkvisė sė Shkodrės pėr shtrirjen e juridikcionit tė tyre nė kisha tė tjera arbėrore tė qarkut tė tyre, duke i shkėputur ato nga kisha bizantine (sidomos pas vitit 1077). 
       kliko pėr mė shumė

 

 

 

Sllavizimi i mbiemrave shqiptare

Shkruan Gjekė Gjonaj

Shqiptarėt nė Malin e Zi siē dihet janė popull autokton. Nė trojet e tyre etnike. Megjithatė shumica e tyre (pėr fat tė keq) nuk mbajnė mbiemrat autentik. Prej kur? Qė nga fillimet e shekullit njėzet, gjatė Mbretėrisė Serbe, Kroate e Sllovene, Luftės I Botėrore e deri nė Luftėn II Botėrore, pothuaj tė gjitha familjet shqiptare kanė qenė tė detyruara nga pushteti qė mbiemrat tė tyre t'u shtojnė edhe mbaresėn sllave “iq“ ose “viq“.  
       kliko pėr mė shumė

 

Vizita e Arbnėshit tė Zarės

Shkruan: Don Gabriel Grabanica

Mė 13.12.2016, vizituam Arbė-neshin e Zarės (Arbanasi, Zadar, Dalmacia, Kroacia, Hrvatska), me rastin e 290 vjetorit te shpėrn-guljes tė parėve tė tyre nga trevat shqiptare shestanashe tė Krajės (Kranjės), rrethi i Tivarit, Mali i Zi.
Nė vazhdimėsinė e aktiviteteve, Kisha Katolike nė Braticė dhe shoqata Labeatėt nga Tuzi, Malėsia e Madhe, e ndėrmorėn kėtė aktivitet edhe pėr tė shėnuar 100 vjetorin  
       kliko pėr mė shumė

 

 

Historiani grek:  Ja si i masakruam ēamėt

Njė ndėr masakrat mė tė mėdha tė bėra ndonjėherė ndaj popullit shqiptarė ėshtė edhe “Masakra Ēame”. Njė prej historianėve grek tregon qartas nė dorėshkrimet e tij sesi grekėt masakruan nė atė kohė popullsinė ēame.
Njė dokument i dorėzuar nė ambientet Muzeut Historik Kombėtarė nė 2007-ėn tregon emrat e personave tė masakruar gjatė viteve 1944-1945. Z. Hilmi Saqe mė solli pėr tė ekspozuar nė Muzeun Historik Kombėtar, ca fletė tė zverdhura nga koha. Ato ishin tė fotokopjuara.  
       kliko pėr mė shumė

 

 

Poezi          kliko pėr mė shumė

 

Prof. Riza Rexha (1935-2016)

Pedagog dhe studiues i nderuar nė pėrmasa kombėtare
Ditėn e shtunė me 12 nėntor 2016 nė moshėn 81 vdiq nė Ulqin Riza Rexha, intelektuali dhe profesori i historisė nė pension. Ka lindur mė 7 shkurt 1935 nė Kllezėn tė Anės sė Malit (Ulqin). Shkollėn fillore shtatėvjeēare e ka kryer nė Katėrkollė nė vitin 1951.Nė shkollėn normale regjistrohet nė shtator tė atij viti nė Gjakovė, dhe aty kreu dy klasė, ndėrsa klasėn e tretė dhe tė katėrt nė Prishtinė, duke diplomuar pėr mėsues nė vitin 1955.
Nė shtator tė vitit 1955 fillon tė japė mėsim nė Shkollėn tetėvjeēare nė Ostros, ku punon deri nė vitin 1957. Ndėrsa mė pas vazhdoi punėsimin nė Anė tė Malit, pėrkatėsisht nė Shkollėn Fillore “Bedri Elezaga” nė Katėrkollė nga 9.2.1959 seri mė 30.8.1964. 
       kliko pėr mė shumė

 

 

Fortifikimi nė Gjytedzen e Gaēit

Shkruan Anton Lulgjuraj

Fortifikimi ndodhet nė anėn jugperėndimore tė Malit Brisė, pėrmbi fshatin Gaē, nė vendin e njohur me toponimin tipik “Gjytedza”. Nė perėndim kalon pėrroi Bardhela, matanė tė cilit ngrihet mali Mozhur. Maja e rrafshėt e malit ngrihet pėrmbi fshatin qė dominon fushėn e Ulqinit. Pėrballė ndodhet edhe kanioni i Bardhelės nė zgjatimin e luginės lumore, e cila pėrbėn kalimin mė tė favorshėm natyror nga zona bregdetare nė brendėsinė e vendit. 
       kliko pėr mė shumė


 

 

2006