BUZUKU NR 51

shkarko nė PDF format

 

 

REVISTĖ
INFORMATIVE, KULTURORE
E SHOQĖRORE

Kryeredaktor:
Prof. dr. Simė Gjon Dobreci

Zavendės kryeredaktor:
Don Gabriel Grabanica

Ndihmės i kryeredaktorit
Gjekė Gjonaj

Anėtarėt e redaksisė:
Dr Martin Berishaj, Dr Nail Draga, Msc Anton Lulgjuraj, Prim.dr. Gani Karamanaga, Dr. Zylfije Duraku, Luigj Camaj, Anton Pllumaj,
Gjokė Dabaj, Hajro Ulqinaku, Ali Gjeēbritaj, Muzafer Ēaushi, Mustafa Canka

Fotoshėrbimi:
Foto Studio Ars, Foto Rozafa, Foto Arb, Art Foto Prishtinė, Foto Bruno
Realizimi artistik:
Fisnik Dobreci & Gazmend Ēitaku

Adresa e redaksisė:
Braticė
85360 ULQIN
Nr.tel. ++382 (0) 30 401-384, 069 441-943
www.buzuku.info
E-mail: fdobreci@t-com.me

Numri i llogarisė rrjedhėse
Banka komerciale malazeze A.D.
Ekspozitura Ulqin Nr. 510-0-40
Thirrje ne Nr. 510270393491001825

Me vendimin e Ministrisė tė Punėve tė Brendshme tė Malit tė Zi, Podgoricė, nr.05-006/12-20622/2,

revista e regjistruar nė nr. 6308, mė 13.02.2014
Dorėshkrimet dhe fotografitė nuk kthehen

ESKULAPI PERĖNDIA MITIKE ILIRE

Pėr simbolin e Eskulapit me gjarpėn Stipēeviqi* shkruan: “... edhe vetė emri i kėsaj perėndie te grekėt dhe romakėt ka origjinė (prejardhje) ilire.
*Stipēeviq Aleksandėr, Ilirėt /historia, jeta, kultura, simbolet e kultit/ Botimet Toena, Tiranė 2002:309-22

Pėr njoftim: Simboli i gjarprit* te ILIRĖT zé vendin qendror nė strukturėn religjioze simbolike. Kulti i gjarprit paraqitet shumė herėt, nė fazėn mė tė lashtė tė kohės sė gurit (parahistorike) te paraardhėsit e ilirėve nė kėto treva dhe qėndron deri nė ditėt tona.    
kliko pėr mė shumė

 

 

 

SHQIPTARĖT PĖR ARBĖNESHĖT E ZARĖS

Shkruan Jahja Dranēolli, Fakulteti Filozofik, Prishtinė*

Vepra e Aleksandėr Stipēeviē pėr Arbėreshėt e Zarės u botua nė Ulqin mė 2016.
Nga ky varg i veprave tė pabotuara tė studiuesit Stipēeviq, kėto ditė pa dritėn edhe vepra me titull: “Albanci o Zadarskim Arbanasima / Shqiptarėt pėr Arbėneshėt e Zarės“.
Pėrveē botimit tė njė vargu tė madh tė veprave shumė tė njohura me autor, Akademik Aleksandėr Stipēeviq, angazhimet e tij mė tepėr tė natyrės shkencore – bashkėvepruese kanė bėrė qė kėtij studiuesi tė shquar (pas vdekjes 2015) t'i mbesin nė dorė tė pabotuara edhe materiale pėr shpėrnguljen e arbėneshėve nė Zarė, historinė e tyre nė trevėn e sotme tė Komunės sė Ulqinit dhe asaj tė Tivarit gjatė mesjetės dhe periudhės sė hershme osmane, e ndonjė tjetėr.  
kliko pėr mė shumė

 

LIBRI I NAIL DRAGĖS “ETNIA DHE HAPĖSIRA”

Shkruan Nikollė Camaj

Libri i doktor Nail Dragės “Etnia dhe hapėsira” i promovuar nė Tuz tė Malėsisė, mė 12. 12. 2018, paraqet njė pėrmbledhje kumtesash, tė prezan-tuara nė raste tė ndryshme, konferenca shkencore, simpoziume, tubime e manifestime, dhe tė botuara mė parė, nėpėr revista e gazeta tė ndryshme.
Nė tė gjitha 11 kumtesat, rrahėn probleme tė shumta qė kanė tė bėjnė me popullin shqiptar nė Malin e Zi, me hallet e tyre, qė nuk janė tė reja, natyrisht edhe me plagėn kryesore, boshatisjen e vendit nga banoret dhe tkurjen e hapėsirės etno-gjeografike shqiptare, tė plani-fikuar dhe zbatuar, herė me dhunė e herė me politikėn ekonomike dhe demografike.
Kumtesa e parė mban titullin “Ndryshimet demografike nė pjesėn veri-perėndimore tė hapėsirės etnogjeografike shqiptare, shekulli XIX”, dhe ėshtė prezantuar nė Institutin Albanologjik tė Prishtinės, mė 18. 06. 2014.  
kliko pėr mė shumė

 

SHPRONĖSIMI I VALDANOSIT

Pa u konsultua dhe kundėr vullnetit tė pronarėve tė ullishtės, organet qeveritare tė Malit tė Zi, mė 17.01.1978, prunė vendimin dhe e bȃnė shpronėsimin e Valdanosit. Sipėrfaqja e pėrgjithshme e tokės tė 204 familjeve, qė u shpronėsua ėshtė 937.739 metra katror me 17.825 rrȃnxė (rrėnjė) ullinj me tė gjitha pemėt tė jugut dhe kontinentale.
Si arsyetim ishte: Duhet tė ndėrtohet baza ushtarake pėr mbrojtje tė R.S.F. Jugosllavisė prej sulmit eventual nga deti. Pronarėve tė shpronėsuar u ėshtė paguar njė kompensim qesharak, dhe ai 'n'daē merre, n'daē lé'.  
kliko pėr mė shumė

 

JUBILEJ GRADITELJA BARA:
60 GODINA PRVE GENERACIJE BARSKE GIMNAZIJE

Na prigodnoj svečanosti u hotelu "Sidro“, u subotu veče, 11.6.2017, obilježeno je 60 godina mature prve generacije maturanata barske Gim-nazije. Generacija koja je izgradila savremeni Bar, s punim pravom nosi epitet istorijske: za mnoge, i dalje je najbolja u istoriji ove Gimnazije, skoro svi su završili fakultete i skoro bez izuzetka, svi su se nakon završetka školovanja vratili u rodni grad čijem su napretku nesebično doprinosili tokom radnog vijeka.
Od njih 57, koliko su ih u život 1957. ispratili tadašnji direktor Gimnazije Nikola Lekić i razredne starješine Vidosava Vučinić i Andrija Miranović, u „Sidro“ je došlo njih 12, svako sa jedinstvenom životnom i profesio-nalnom pričom, i neskrivenim pošto-vanjem koje pomen njihovih imena izaziva kod Barana. 
 kliko pėr mė shumė

 

 

PERSONALITET ME DINJITET PROFESIONAL DHE KOMBĖTAR

Shkruan Dr.Nail Draga

Nė botėn kulturore, shoqėrore dhe profesionale janė tė rrallė personat tė cilėt janė bėrė shembull pėr mjedisin ku kanė jetuar dhe punuar. Angazhimi profesional dhe qėn-drimi intelektual ndaj dukurive tė ndryshme shoqėrore mbetet dukuri me qasje tė veēantė vetėm pėr personat me dinjitet shoqėror dhe kombėtar. Dhe njė epitet tė tillė e gėzon njė personalitet i rrallė i mjedisit tonė e ky ėshtė Nderi i Kombit, dr.Simė Dobreci.
Ditė mė parė doli nga shtypi libri mė i ri i dr. Simė Dobrecit Pėrmbledhje vlerash njerėzore, botuar nga Diti-Oli, duke i ofruar opinionit tė gjerė njė botim interesant me njė gamė tė gjerė informa-cionesh.
Libri nė fjalė nė sajė tė lėndės sė prezantuar ėshtė i rrallė sepse paraqet njė pėrm-bledhje punimesh tė autorit por edhe tė autorėve tė tjerė pėr atė. Artikujt e tillė janė botuar mė parė nė revistėn BUZUKU, Koha Javore si dhe nė revistėn DIJA.  
kliko pėr mė shumė

 

 

 

SHKOLLA – PSE N'GJUHĖN SHQYPE*

Shkrimi isht n'shqypėn shestanase.

Tė neruem Krythnjȃne dhe Krythnjȃnė, ju lutėm, lexone ket shkrim, isht pėr t'mirėn tuej, t'shestanasve.
Sikur shpia qi e do temelin e fortė pėr me u qinrue dridhjeve, ashtu edhe shkollimi e do temelin e sigurt qi garanton pėrparimin, e ky isht msimi n'gjuhėn e familjes. Domethȃnė, nji fmive tonė u duem t'mirėn, duhet me i shkollue n'gjuhėn e nȃnsė.
Shkollimi n'gjuhėn shqype, n'gjuhėn e prinve, n'gjuhėn e nansė dhe t'babsė, n'gjuhėn e gjyshave dhe stėrgjyshave i ka disa pėrparsi, ka disa t'mira me rȃnsi:
1.Na mson me nerue t'partė e vet, rrȃnxėn e vet dhe vetveten  
kliko pėr mė shumė

 

Ē’thonė burimet pėr Dardaninė e antikitet dhe tė mesjetės

Shkruan: prof. Dr. Jahja Dranēolli, Fakulteti Filozofik, Prishtinė

Kartografia e kohės antike, veēanėrisht, “Tabula Peutingeriana” dhe “Gjeografia Ptolomeut” ofrojnė tė dhėna pėr shtrirjen gjeografike tė Dardanisė, qė mund tė ndiqet pėrmes kufijve veriorė Novi Pazar-Nish, e gjithė treva e Kosovės dhe e Maqedonisė Veripėrendimore me kryeqendėr, Scupin. Nė kėtė kuadėr, ndonjė studiues ka bėrė pėrpjekje qė tė pėrkufizonte edhe kufirin etnogjeografik tė Dardanisė, kufij ky qė mund tė ndiqet pėrmes kufijėve Perėndimor sipas linjės sė sotme Gjakovė-Pejė-Novipazar-Ivanjicė-Ēaēak, e cila ishte njėkohėsisht edhe kufiri i provincės. Nė Lindje ndėrkaq, kufirin e Dardanisė  
kliko pėr mė shumė

 

KRYTHA - BANORĖT 2001    kliko pėr mė shumė

 

KOHA E ADMINISTRIMIT NGA AUSTRO-HUNGARIA PĖRKUJTOHET

Shkuan Ismet Kallaba

Ulqin – Me rastin e shėnimit tė 100-vjetorit tė Luftės sė Parė Botėrore, Kuvendi i Komunės sė Ulqinit organizoi mė 10.11.2018, nė hotelin “Mediteran”, tribunėn shkencore me temė “Shqiptarėt dhe Lufta e Parė Botėrore”. Lidhur me kėtė temė kanė kumtuar studiuesit dr. Elena Kocaqi dhe dr. Nail Draga.
Nė kumtesėn e saj “Administrimi i Shqipėrisė nga Austro-Hungaria (1916-1918)”, Kocaqi ka folur mbi rolin qė ka luajtur Austro-Hungaria, fillimisht nė krijimin e shtetit shqiptar, mė pas pėr mbrojtjen e dhe administrimin e tij gjatė viteve 1916-1918. Ajo ka thėnė se ne sot nuk do tė kishim njė shtet shqiptar politik nėse Austro-Hungaria nė atė kohė nuk do tė vinte veto pėr krijimin e tij. kliko pėr mė shumė

 

 

 

 

SHKRUAJ PĖR POPULLIN TIM TĖ SHUMĖVUAJTUR NĖ HAPĖSIRĖN MBARĖSHQIPTARE

Shėnoi Ismet Kallaba

Ulqin – Nė prani tė njė numri tė madh tė publikut, mė 9.02.2019, nė mjediset e Qendrės Tregtare “Cungu” u bė pėrurimi i librave “Deputetėt shqiptarė nė Malin e Zi nė periudhėn e komunizmit 1946-1990”, “Bijtė e shqipes” dhe “Identiteti etnolinguistik dhe kulturor i shqiptarėve” tė autorit Gjekė Gjonaj. Tė gjithė folėsit kanė vlerėsuar librat dhe kontributin e kėtij gazetari, publicisti dhe studi-uesi tė apasionuar.
Redaktori i librit “Deputetėt shqip-tarė nė Malin e Zi nė periudhėn e monizmit (1946-1990)”, Ali Salaj, ka thėnė se ai paraqet njė qasje dokumentare dhe arkivore pėr njė periudhė tė rėndėsishme historike. 
kliko pėr mė shumė

 

U PĖRURUAN 2 LIBRA TĖ ALI GJEĒBRITAJT

Ulqin – Nė sallėn e mbushur pėrplot tė Bibliotekės sė Qytetit nė Ulqin, mė 7.12.2018 u pėruruan dy librat mė tė rinj tė Ali Gjeēbritajt - “Udhėtim nė kohė” dhe vėllimi poetik “Heshtja qė flet”.
Libri “Udhėtim nė kohė”, i cili ėshtė botuar “nga “Diti&Oli – Librari 'Arti'”, ėshtė pėrmbledhje e artikujve gazeta-reskė, kumtesave tė mbajtura nė konferenca shkencore apo seminare, fjalimeve nė manifestime, proces-verbaleve tė mbledhjeve dhe rezo-lutave tė Lidhjes Demokratike nė Mal tė Zi, recensioneve pėr libra tė autorėve shqiptarė nė Mal tė Zi dhe tė tjerė etj., tė ndarė nė tetė kapituj: arsim, manifestime, kujtime dhe pėrjetime, politike, shėnime gazetareske, trashė-gimi, udhėpėrshkrime, vėshtrime. Ndėrkaq pėrmbledhja “Heshtja qė flet”, e botuar nga SHAI “Art Club”, pėrbėhet nga 75 poezi. 
kliko pėr mė shumė

 

 

U PĖRURUA LIBRI I QANI OSMANIT

Ulqin – Nė Galerinė e Qendrės sė Kulturės, mė 8.12.2018 ėshtė bėrė pėrurimi i librit tė Qani Osmanit “Vizione – shoqėrore, politike, fetare”. Mesazhe tė qarta pėr aktualitetin.
Libri ėshtė pėrmbledhje e artikujve, opinioneve dhe vėshtrimeve, qė janė publikuar nė gazetėn “Koha javore” dhe media tjera tė shkruara dhe online, pothuajse nė tė gjithė hapėsirėn mbarėshqiptare.
Vetė autori nė fjalėn e tij ka thėnė se si filozof dhe sociolog, gjatė shkrimit tė artikujve, pėr vlerėsimin e njė dukurie ėshtė mbėshtetur nė tė kaluarėn e largėt, por edhe tė afėrt, pėr tė diagnostifikuar tė tanishmen dhe pėr tė krijuar
kliko pėr mė shumė

 

Tre periudha tė Prof. Simė Dobrecit

Shkruan Gani Karamanaga

Periudha e parė
Simė Dobreci gjatė studimeve nė Fakultetin e Mjekėsisė nė Beograd u shoqėronte me studentat e atėhershėm Shefqet Dollakun, Shuajb Resulbegun, Hajro Ulqinakun. Nė vitin 1963 ishte mjeku i parė nė Ulqin. Punonte nė Stacionin shėndetėsor ku sot gjendet pushimorja e pensionistėve, banonte nė Ranė nė shtėpinė e Parrucės. Ka pasur shoqėri tė mirė me Ismet Hidrin. Pėr tė sėmurit nė Ulqin ishte pėr ēudi tė dėgjohet edhe gjuha shqipe se deri atėherė mjekėt nė Stacionin shėnde-tėsor tė Ulqinit ishin Rus, Malazez, Sėrbė, Polonezė. Me Dr. Simė Dobrecin fillon periudha e ardhjes sė mjekėve shqiptarė. Pas tij vijnė sė shpejti, Dr. Ali Muharremi, Dr. Shefqet Dollaku, Dr. Shuajb Resulbegu, Dr. Gani Karamanaga, Dr. Myrto Salaj, Dr. Rexhep Spuzha, Dr. Daut Gjoni; motrat Sabahete dhe Meshqyre Ēapuni. Mjeku i ri Dr Simė Dobreci qėndroj nė Ulqin disa vite. Por, pas njė kohe tė shkurtėr vendosi tė shkoj pėr Kosovė.  
kliko pėr mė shumė

 

Poezi           kliko pėr mė shumė

 

AMFILLOHIJE RADOVIQ - KRYEDJALLI

Shkruan Prof. Dr Hajrullah Koliqi, Fakulteti filozofik, Prishtinė

Shumė i nderuari imam i Ulqinit, Senad ef. Maku! E lexova letrėn Tuaj, tė 13 nėntorit 2018, dėrguar Amfillohije Radoviqit, pėrkitazi me betonimin e kishės-konzervė orto-dokse serbe Sveta Troji-ca nė maje tė Rumisė. U gėzova dhe u entuzia-zmova shumė, pėr rea-gimin Tuaj dinjitoz, inteligjent, njerėzor dhe atdhetar, pikėrisht ashtu si i takon njė kleriku tė mirėfilltė. Ju pėrgėzoj me gjithė shpirt pėr qasjen dhe pėr pėrpjekjen Tuaj fisnike, pėr ta nxjerrė Amfillohijen nga bataku i ”shėrbėtorit tė djallit”, siē vlerėsoni Ju. 
kliko pėr mė shumė

 

A U NRYSHOHEN EMNAT T'DEKUNVE

Pėr librat pėr Shestanin*
N'faqen e mrȃmė t'revistės BUZUKU nr 23 botuot pėr librin Gjoko Daboviqit. N'lillje** me librin, ma e para qi m'ra n'sy kije: Gjoko-Gjoka Markov Daboviq; i jati nuk isht thirrė Marko, por Maci Palsė Niksė. Libri i Gjoko Daboviqit ka gjȃna boll interesante. Por medalja ka dy faqe, ka t'mira, por elle t'kqija. Sejcilli shkruos t'vetat i naltson. Kurė e krahasojmė librin e Gjoko Daboviqit PLEME ŠESTANI me librin e Gjokė Dabaj SHESTANI, ka dallime si dita me natė, e tė dy kta janė pej Gurrze, Shestani Naltė.
*Shestani trevė malore nė rrethin e Tivarit, nė jug-perėndim tė Liqenit tė Shkodrės.
kliko pėr mė shumė

MIEMNAT OSE MBIEMRAT

T'partė tonė me emna e miemna n'gjuhėn shqype e kanė bā nji hadet. Qe disa shembuj:
Stjepa'j Rrokut Stjepsė Preēit Pjetėr Markut -Jankonj ose Jankaj (Jankoviq*), Krythė, Ulqin.
Halili Muratit Mehmet Alisė Haxhisė-Braconj ose Bracaj (Braciq*), pinēanjor, nga Bratica.
Luka'j Markut Luc Pushit Luksė-Lukolonj ose Lukolaj (Lukoliq*), Tivar dhe nėpėr botė.
kliko pėr mė shumė

 

2006