BUZUKU NR 50

shkarko nė PDF format

 

 

REVISTĖ
INFORMATIVE, KULTURORE
E SHOQĖRORE

Kryeredaktor:
Prof. dr. Simė Gjon Dobreci

Zavendės kryeredaktor:
Don Gabriel Grabanica

Ndihmės i kryeredaktorit
Gjekė Gjonaj

Anėtarėt e redaksisė:
Dr Martin Berishaj, Dr Nail Draga, Msc Anton Lulgjuraj, Prim.dr. Gani Karamanaga, Dr. Zylfije Duraku, Luigj Camaj, Anton Pllumaj,
Gjokė Dabaj, Hajro Ulqinaku, Ali Gjeēbritaj, Muzafer Ēaushi, Mustafa Canka

Fotoshėrbimi:
Foto Studio Ars, Foto Rozafa, Foto Arb, Art Foto Prishtinė, Foto Bruno
Realizimi artistik:
Fisnik Dobreci & Gazmend Ēitaku

Adresa e redaksisė:
Braticė
85360 ULQIN
Nr.tel. ++382 (0) 30 401-384, 069 441-943
www.buzuku.info
E-mail: fdobreci@t-com.me

Numri i llogarisė rrjedhėse
Banka komerciale malazeze A.D.
Ekspozitura Ulqin Nr. 510-0-40
Thirrje ne Nr. 510270393491001825

Me vendimin e Ministrisė tė Punėve tė Brendshme tė Malit tė Zi, Podgoricė, nr.05-006/12-20622/2,

revista e regjistruar nė nr. 6308, mė 13.02.2014
Dorėshkrimet dhe fotografitė nuk kthehen

Jashtė Shkollave Shqipe tė Luginės

Nė vazhdimėsi kam reaguar, jo vetėm unė (personalisht), por edhe tė gjithė vėllezėrit dhe motrat e mia (deri edhe nė konfrontim fizik, kundėr disa “mėsuesve” gjegjėsisht hoxhallarėve tė Serbisė qė ia mėsonin nxėnėsve islamin talebanistterroristvehabist)!
Kėta hoxhallarė, qė gjatė Luftės sė UĒPMBsė, luanin:    
kliko pėr mė shumė

 

SHPATA E GJERGJ KASTRIOTIT SKĖNDERBEUT

Viti 2018 ėshtė shpallur si Viti Mbarėkombėtar i Gjergj Kastriotit Skėnderbeut. Armėt dhe pėrkrenarja origjinale e Heroit tonė Kombėtar ndodhen nė muzeun e Vjenės nė Austri.     kliko pėr mė shumė

 

 

 

PĖRBALLUESI I SULMEVE TURKE

 

Gjergj Kastrioti Skėnderbeu  komandanti mė madhėshtor i armatės sė vogėl qė njeh historia, patrioti i pėrjetshėm i shqiptarėve.
Palltoja Skėnderbe, njė veshje kureshtare e petkut tė zi, e rrethuar me tė zezė dhe e stolisur me xhufka tė zeza, ishte njė simbol kombėtar i shqiptarėve pėr mė shumė se 500 vjet. Nė tė vėrtetė, kėshtu shqiptarėt mbanin zi pėr Gjergj KastriotinSkėnderbeun, heroin kombėtar shqiptar, i cili pėr 25 vjet gjatė shekullit XV mbrojti lirinė e vendit tė tij tė vogėl kundėr sulmeve turke, atėherė fuqia mė e madhe ushtarake dhe mė fitimtare e Evropės.    
kliko pėr mė shumė
 

 

 

HISTORI E MJEKĖSISĖ ILIRE: IRIS ILLYRICA

(pjesė nga dorėshkrimi me akademik Musa A. Haxhiu)!

 

Nga prof. Dr. Jahja Dranēolli, Fakulteti Filozofik, Prishtinė

Tė dhėnat mė tė hershme pėr Irisin e Ilirisė i ndeshim nė Enciklopedinė botanike, autor i sė cilės ėshtė filozofi dhe botanisti grek Theophrastus, nxėnės i Aristotelit (371287 p. e. s.). Pėr historinė e farmacisė, vlera tė mėdha ka vepra tjetėr e tij "Historia plantarum", nė tė cilėn ndeshim shumė bimė mjekuese qė pėrshkruheshin nga mjekėt e antikitetit. Lidhur me Irisin e Ilirisė, Theophrastus ofron njė shėnim mjaft me interes: “Kėtu nuk ka bimė me erė (mė parė bėn fjalė pėr Arkadinė dhe Lakonin), pėrveē se ka Iris nė Iliri dhe buzė detit Adriatik, ku ajo ėshtė e shkėlqyeshme dhe mė e mirė se gjetiu. Nė tė vėrtetė, nė vise tė nxehta jugore, sipas ligjit tė kundėrthėnieve ka shumė bimė me erėra.” Irisin e Ilirisė, Theophrasti e zė ngoje edhe nė njė pjesė tjetėr: “Nė Evropė nuk ka bimė tjetėr pėrveē Irisit”. Nga kėto dy pjesė tė mė sipėrme tė Theophrastit, pa vėshtirėsi mund tė konstatojmė se, atdheu i vėrtetė i Irisit qe Iliria. kliko pėr mė shumė

 

NjĖ SKANIM I KULTURĖS POPULLORE TĖ SHESTANIT

Simė Gjon Dobreci, “Krijime popullore shestanase”, botoi Diti&Oli, Ulqin, 2017, fq 266

Vlerėson Hysen Matoshi*

Kultura jonė tradicionale ėshtė aq e begatė nė tė gjitha drejtimet sa qė tashmė ėshtė e qartė se kapacitetet profesionale nuk mjaftojnė pėr ta mbledhur, pėr ta ruajtur, pėr ta pėrgatitur, pėr ta botuar dhe pėr ta studiuar atė. Sė pari ėshtė e domosdoshme tė thuhet se margaritarėt e kulturės sonė popullore kanė mbijetuar nė saje tė ruajtjes sė tyre si njė vlerė jona identitare dhe nė kėtė drejtim merita ėshtė kolektive, e pėrgjithshme dhe e shtrirė madje deri nė mugėtira tė shekujve tė hershėm. Nevoja qė kjo krijimtari tė faktohet nėpėrmjet shkrimit dhe publikimit tė saj ka nxitur potencialet tona intelektuale qė ta mbledhin dhe ta botojnė atė. Qė nga Frang Bardhi e kėtej janė bėrė pėrpjekje tė pareshtura qė tė dėshmohet se jemi njė identitet i veēantė kulturor i kėsaj hapėsire tė Evropės. Dhe kėto pėrpjekje kanė ardhur nga intelektualė me vetėdije tė njė pėrkatėsie tė qartė etnokulturore nė krye tė herės dhe kombėtare nė faza tė mėvonshme.      kliko pėr mė shumė
 

 

 

 

 

VISAR I TRASHIGIMISĖ KULTURORE DHE GJUHĖSORE

Shkruan Ali Gjeēbritaj*

Kur mora nė dorė librin Krijime popullore shestanase tė autorit dr. prof. Simė Gjon Dobreci e konsiderova vlerėsim dhe respekt pse jo dhe privilegj e nderim nga autori qė mė besoi qė tė bėj kėtė vėshtrim. Ky libėr ėshtė visar i llojit tė vet dhe jo vetėm. Me vėmendje e kam lexuar librin dhe kam ardhur nė pėrfundim se libri ėshtė njė pasuri e madhe, njė margaritar qė i shtohet vargut tė letėrsisė popullore shqiptare, u shtrohet nė sofrėn e dijes tė gjithėve qė dėshirojnė tė dinė dhe mėsojnė mė shumė pėr jetėn punėn dhe veprimtarinė e popullatės sė njė trevė siē ėshtė Kraja     kliko pėr mė shumė

 

 

 

MBRETĖRESHA TEUTĖ VJEN NĖ ULQIN PAS 2300 VITESH

Teksti dhe fotografitė: Gazmend Ēitaku

Klubi i femrave shqiptare nga Kroacia ”Mbretėresha Teutė”, me seli nė Zagreb, sė bashku me shoqatėn Labeatėt dhe Anima nga Ulqini, tė dielėn, mė 2 shtator 2018, nė Ulqin organizuan Manifestimin ”Ditėt e Mbretėreshės Teutė”. Ky manifestim ėshtė i pėrvitshėm dhe ka njė traditė 15 vjeēare. Kėshtu, vit pėr vit, duke u shėnuar nė qytete tė ndryshme tė rajonit kėsaj radhe nderi i takoi Ulqinit, qytet i cili padyshim se ka qenė njė nga mė tė preferuarit e Teutės ku dėshmon edhe kodra Pinjesh, e cila ndodhet pėrballė Kalasė mbi 2500 vjeēare e qė emrin e ka marrė sipas Pinesit, djalit tė Teutės. kliko pėr mė shumė

 

SHKRIMI NGA EPOKA E SKĖNDERBEUT

Nga Jahja Dranēolli, Fakulteti Filozofik, Prishtinė

Mėrgimtarėt arbėr (shqiptarė) nga Epoka Skėnderbejane nė dhe tė huaj kanė lėnė gjurmė tė pashlyeshme pėr ta pėrkujtuar Atdheun e pushtuar!
Nga vargu shumė i gjatė i gjurmėve tė pashlyeshme arbėrore (shqiptare) nė dhe tė huaj, tė cilat mbajnė vulėn e Epokės Skėnderbejane, nė postimin e mėposhtėm, do ta kisha veēuar rrasėn e varrit (njė pllakė mermeri) nga vitit 1531, dedikim ky i Pietro Bembos (poet i madh venedikas i Rilindjes evropiane) kushtuar Leonik Nikollė Tomeut, e cila sot e gjithė ditėn ruhet nė Kishėn e Shėn Franēeskut nė Padova, nė qendėr tė qytetit. Pėrballė kishės nė fjalė ėshtė gjendur edhe shtėpia e burrit dituror arbėr (In la contrada de S. Francesco in casa de M. Leonico Tomeo).     
kliko pėr mė shumė

 

GJERGJ PELINI, NJĖ KOSOVAR I NOVOBĖRDĖS

/ambassador i Skėnderbeut nė Republikėn e Venedikut

Nga prof. Dr. Jahja Dranēolli, Fakulteti Filozofik, Prishtinė

Krahas politikės sė brendshme, rėndėsi tė madhe Gjergj KastriotiSkėnderbeu i ka kushtuar edhe politikės sė jashtme. Nė skenėn evropiane Skėnderbeu kishte hyrė kur ajo ishte e pėrēarė, sikurse edhe Arbėria. Nė fushėn e marrėdhėnieve ndėrkombėtare, Skėnderbeun do tė zėvendėsonin njė sėrė diplomatėsh, siē ishin, vėllezėrit Gazulli (Gjini, Pali dhe Ndreu), Gjergj Pelini i Novobėrdės, arqipeshkvi Pal Engjėlli, Ndrte Snatiku, abati Lazar, e ndonjė tjetėr. Rol kyē nė diplomacinė skėnderbejane kanė luajtur vėllezėrit Gazulli, tė cilėt kishin specializuar pėr ēėshtje tė marrėdhėnieve tė Skėnderbeut me Raguzėn, Shtetin e Papės dhe Mbretėrinė e Hungarisė.     kliko pėr mė shumė

 

 

ARBĖNESHI I ZARĖS QĖ VĖRTETOI AUTOKTONINĖ E ILIRĖVE DHE SHQIPTARĖVE

Shkruan prof. Dr. Muzafer Korkuti*

Akademiku Aleksandėr Stipēeviqi (10.10.1930 – 30.09.2015) ishte arkeolog, bibliograf, etnograf, ishte shkencėtar dhe personalitet i shquar, qė me pėrkushtim dhe argument shkencor mbrojti autoktoninė e ilirėve e tė shqiptarėve dhe vendin e rėndėsinė e tyre nė historinė e Ballkanit Perėndimor.
Me veprimtarinė shkencore tė A. Stipēeviqit jam njohur 50 vite mė parė, kur pata rastin tė marr librin “Ilirėt”, Prishtinė 1967, tė pėrkthyer nga italishtja nga prof. Zef Mirdita.    
kliko pėr mė shumė

 

PĖRKUJTOHET 550 VJETORI I VDEKJĖS SĖ SKĖNDERBEUT

Shkruan Mark Junēaj, prof. i historisė

Mė 17 janar 2018 u mbushėn 550 vite tė vdekjes sė kryeheroit shqiptar, Gjergj Kastriotit  Skėnderbeut, pėr arsye se mė 17 janar 1468 nė Lezhė pushoi sė rrahuri zemra e luanit shqiptar, i cili u varros me nderime tė mėdha, nė katedralen e Shėn Kollit. Kjo ditė, ishte ditė zie pėr shqiptarėt, sepse mbeten pa udhėheqėsin e tyre sypatrembur, i cili, gati pėr njė ēerek shekulli, jo vetėm qė i drejtoi shqiptarėt kundėr ushtrive osmane, por edhe sa herė e herė u solli lavdi duke mposhtur fuqinė kryesore tė kohės, Perandorinė Osmane.
Gjergji, i biri i fisnikut Gjon Kastrioti, lindi nė vitin 1405 dhe qė nė fėmijėri u dallua pėr shkathtėsitė e tij. Mirėpo, qė nė fillim tė shek. XV, principata e Kastriotėve, sikurse edhe principatat tjera shqiptare, u sulmua dhe u mund nga Perandoria Osmane.    
kliko pėr mė shumė

 

 

 

 

 

GJERGJ KASTRIOTI DHE TĖ HUAJT

Shkruan mgsc Anton Lulgjuraj

Vdekja e Gjergj Kastriotit Skėnderbeut ėshtė njė tragjedi mesjetare pėr popullin tonė. Ėshtė vetė natyra (Zoti) qė ka vendosur pėr fatin e tij qė tė vdesė atėherė dhe jo mė parė dhe as ma vonė. Ky ėshtė njė cikėl karmik ('ēka mbjell  korr'), dhe kur diēka vdes diēka tjetėr patjetėr rilind. Ju lutem, tė ja bėni vetės si individ njėherė pyetjen:     kliko pėr mė shumė

 

 

 

 

 

 

 

NĖ KRAJĖ U SHĖNUA DITA E MĖSUESIT

Shėnimi i festave kombėtare siē janė: Dita e Flamurit dhe Shtatė Marsi – Dita e mėsuesit paraqesin njė rėndėsi tė veēantė dhe janė padyshim ngjarje kulturore tė posaēme pėr kombin shqiptar gjithandej kah frymon, flitet dhe shkruhet gjuha shqipe, nė veēanti aty ku edhe mėsohet e kultivohet gjuha jonė e bukur, pra ku ka shkolla shqipe Njė vėmendje e posaēme nė kėtė drejtim ka vite qė u ėshtė kushtua kėtyre ngjarjeve historike      kliko pėr mė shumė

 

 

 

 

UDHĖTIM NĖ KOHĖ

Libri ”Udhėtim nė kohė” e autorit Ali Gjeēbritaj padyshim se paraqet njė minienciklopedi pėr Krajėn dhe banorėt e saj. Qė nga titulli i librit lexuesi parapėrgatitet pėr diēka interesante mirėpo ajo qė pėrjetohet me shfletimin e librit askend nuk e lė indiferent para tė dhėnave historike, dokumentare, etnologjike... andaj udhėtimi nė kohė me tė vėrtetė mbetet i skalitur thellė nė mbamendjen tonė duke na rikujtuar ngjarjet e mira dhe tė kėqia tė popullit tė kėsaj zone por edhe gėzimet apo vėshtirėsitė qė ka pėrjetuar Kraja dhe krajanėt.    kliko pėr mė shumė

 

PĖR NDERIM TĖ GJERGJ KASTRIOTIT

Tė Dielėn e bardhė, pikėrisht tė Dielėn e parė pas festės sė Pashkėve, mė 8.04.2018, pėr tė nderuar e pėrkujtuar Gjergj Kastriotin Skėnderbeun, ansambli Trėndafilat e Shėn Terezės mė veshjet e tyre tradicionale shqiptare kombėtare morėn pjesė nė Meshėn e te Dielės, dhe pas bekimin qė morėn sė bashku mė Don Gabrielin rrugėtuan pėr vizitė nė vendvarrimin e kryeheroit tonė Gjergj Kastriotin nė Lezhe. Ishte njė vizitė qe ciceroni e atij monumenti nė pika tė shkurtra na shpjegoj edhe njė histori nė pika tė shkurtra.      kliko pėr mė shumė

 

 

 

 

Tė ndryshme           kliko pėr mė shumė

 

 

2006