BUZUKU NR 49

shkarko nė PDF format

 

 

REVISTĖ
INFORMATIVE, KULTURORE
E SHOQĖRORE

Kryeredaktor:
Prof. dr. Simė Gjon Dobreci

Zavendės kryeredaktor:
Don Gabriel Grabanica

Ndihmės i kryeredaktorit
Gjekė Gjonaj

Anėtarėt e redaksisė:
Dr Martin Berishaj, Dr Nail Draga, Msc Anton Lulgjuraj, Prim.dr. Gani Karamanaga, Dr. Zylfije Duraku, Luigj Camaj, Anton Pllumaj,
Gjokė Dabaj, Hajro Ulqinaku, Ali Gjeēbritaj, Muzafer Ēaushi, Mustafa Canka

Fotoshėrbimi:
Foto Studio Ars, Foto Rozafa, Foto Arb, Art Foto Prishtinė, Foto Bruno
Realizimi artistik:
Fisnik Dobreci & Gazmend Ēitaku

Adresa e redaksisė:
Braticė
85360 ULQIN
Nr.tel. ++382 (0) 30 401-384, 069 441-943
www.buzuku.info
E-mail: fdobreci@t-com.me

Numri i llogarisė rrjedhėse
Banka komerciale malazeze A.D.
Ekspozitura Ulqin Nr. 510-0-40
Thirrje ne Nr. 510270393491001825

Me vendimin e Ministrisė tė Punėve tė Brendshme tė Malit tė Zi, Podgoricė, nr.05-006/12-20622/2,

revista e regjistruar nė nr. 6308, mė 13.02.2014
Dorėshkrimet dhe fotografitė nuk kthehen

Njohje me autorėt dhe botimet shqip nė Mal tė Zi

Shkruan Ismet Kallaba

Nė sallėn “UNESCO” tė Muzeut Historik Kombėtar nė Tiranė, tė premten, mė 17 nėntor 2017, janė prezantuar tetė autorė shqiptarė nga Mali i Zi, pėr tė cilėt kanė folur studiues tė njohur.
Veprimtaria ėshtė organizuar nga Akademia Shqiptare e Arteve dhe e Shkencave, Muzeu Historik Kom-bėtar, Bashkimi i Krijuesve Shqiptarė nė Malin e Zi dhe Fondi pėr Mbrojtjen dhe Realizimin e tė Drej-tave tė Pakicave nė Mal tė Zi.     
kliko pėr mė shumė

 

Gruaja e fisit tė Shestanit

Sipėr fotografisė shkruan:
Nė Mal tė Zi, nė rrethin e Tivarit dhe Ulqinit, gratė e fisit tė Shestanit e mbulojnė kryet me shami tė madhe tė bardhė. Flokėt mbi ballė tė krehur e tė ndarė nė dy bishtaleca
          kliko pėr mė shumė

 

 

Urime datėlindjen Nėna Tereza

Shkruan Skender Jashari*
Njerėzimi dhe veēmas Kombi ynė, ka njė Nėnė, quhet Shenjtja Nėnė Tereze!
Simboli i Nėnės Shqiptare, i njohur nė mbarė botėn, pėr virtyte, tė cilat
          kliko pėr mė shumė

 

 

FESTA E MĖRGIMTARĖVE 2017

Shkruan: Izabella Pepgjonaj
Natėn e 29 korrikut 2017, Kisha Katolike e Ulqinit i bashkoi pėr tė tetin vit me radhė tė gjithė mėrgimtarėt tė cilėt vendosėn qė pushimet verore t'i kalojnė nė vendlindjen e tė parėve tė tyre.
Tashmė jemi tė informuar tė gjithė pėr festėn e mėrgimtarėve dhe rolin qė ajo ka.
          kliko pėr mė shumė

 

Ditėt e Shėn Ndout nė Braticė

Shkruan Luigj Camaj
Manifestim tradicional i cili i kushtohet Shėn Ndout u organizua nė Braticė, qershor 2017. Manifestimi ėshtė thjeshtė meritė e zotėri Don Gabriel Grabanica, famullitarė nė Famullinė e Braticės dhe donatorėve vendor tė shumėt tė cilėt me vazhdimėsi e mbėshtesin kėtė aktivitet fetar, kulturor, kombėtar dhe edukativ.
Nė kuadėr tė kėtij manifestimi
          kliko pėr mė shumė

 

Shkrimtari i detit magjik

Shkruan Ismet Kallaba
Me rastin e 60-vjetorit tė krijimtarisė sė tij letrare, shkrimtari Hajro Ulqinaku vjen me njė libėr tė ri, tė cilin e ka titulluar “Zėri i detit”. Nė te ai ka pėrmbledhur krijimet e tij letrare, duke filluar qė me tregimin e parė, nė vitin 1957, e deri nė ditėt e sotme, tė cilat janė botuar mė herėt nė periodikė tė ndryshėm nė Prishtinė, Shkup, Podgoricė e Ulqin.
          kliko pėr mė shumė

 

Hajro Ulqinaku dhe vendlindja

Shkruan Prim.Dr.Gani Karamanaga
Hajro Ulqinaku studimet e albanologjisė i kryen nė Fakultetin filologjik tė Beogradit nė vitet 1959-1963 ku shoqėrohet fillimisht me Simė Dobrecin, Shefket-Kusho Dollakun e mė vonė edhe me Shuajb Resulbegun.
          kliko pėr mė shumė

 

Ndre Durrsaku, profesor i Universitetit tė Durrėsit

Shkruan prof. Dr Jahja Dranēolli, Fakulteti Filozofik, Prishtinė
Burime qė dalin nga arkivat dhe bibliotekat e Kuvendit Franēeskan dhe Kuvendit Dominkan nė Dubrovnik, pėrveē njoftimeve tė rėndėsishsme pėr historinė tonė tė moēme, ofrojnė edhe njoftime pėr tė parin universitet nė Ballkan,
          kliko pėr mė shumė

Flamuri shqiptar i shekullit XIII

Shkruan prof. Dr Jahja Dranēolli, Fakulteti Filozofik, Prishtinė

Flamuri dhe stema arbėrore sipas burimeve historike tė shek. XIII konsiderohen pėr mė tė moēmet nė Ballkan!
Pas themelimit tė Perandorisė Latine nė vitin 1204 nga Republika e Venedikut, mbretėria e Francės, e ndonjė vendi tjetėr europian, shteti i Arbėrit,
kliko pėr mė shumė

 

UNIVERSUM ACADEMY SWITZERLAND

Universum Academy Switzerland, ėshtė themeluar nė vitin 1990 nė Bellizona tė Zvicrės ku edhe ėshtė regjistruar nė bazė tė ligjeve tė kėtij vendi. Me qendėr nė Llugano kjo Organizatė qė nga viti 2013 ėshtė pjesė e Regjistrit tė BE          kliko pėr mė shumė

 

Shėn Gjergji nė lumin Buna

Shkruan Msc Anton Lulgjuraj
Fshati Shėn Gjergj ndodhet 15 km larg nė verilindje nga qyteti i Ulqinit, nė bregun e djathtė tė lumit Buna, pranė vijės kufitare nė mes Malit tė Zi me Shqipėrinė. Fshati ngrihet nė rrėnxėn lindore tė Malit tė Brisė,
          kliko pėr mė shumė

 

Vendlindja, Itaka e Krajės, Hoxhiqit dhe Ulqinakut

Shkruan Ismet Kallaba
Nė kuadėr tė Panairit tė Librit nė Ulqin, mė 18.08.2017, nė Bibliotekėn e Qytetit nė Ulqin ėshtė mbajtur mbrėmja letrare e titulluar “Tre shkrimtarė dhe vendlindja” kushtuar shkrimtarėve Mehmet Kraja (akademik), Zuvdija Hoxhiq – Berisha (akademik) dhe Hajro Ulqinaku.

          kliko pėr mė shumė

NDERIM I VEĒANTĖ PĖR STIPĒEVIQIT

Shkruan: Mehmet Latifi, Strugė, Maqedoni
Universiteti “ILIRIA” nė nderim tė Aleksandėr Stipēeviqit ndanė ēmimin dhe themelon Institutin pėr hulumtime ilirologjike me emrin e tij.
Kėshilli mėsimoro-shkencor i Universitetit-Kolegjit “ILIRIA” nė Prishtinė, ka sjellė dy vendime tė rėndėsishme, me tė cilėt shprehė respektin dhe mirėnjohjen e veēantė ndaj Akademikut tė ndjerė, Aleksandėr Stipēeviqit, arkeologut, albanologut, ballkanologut,
          kliko pėr mė shumė

 

ZĖRI KĖNDIMTAR I SHESTANIT

Shkruan Dr Rrustem Berisha, Prishtinė
Pagėzimi i veprės KRIJIME POPULLORE SHESTANASE tė prof. Dr Simė Gjon Dobrecit, tregon se dimensioni i saj kryesor ėshtė artistik. Kėtu ka material tė prodhimit letrar tė popullit tė llojeve tė ndryshme dhe, natyrisht se ėshtė me vlerė solide.
Kryesisht, nė vepėr janė publikuar kėngė tė popullit qė nė pikėn e sasisė zotėron lirika.
          kliko pėr mė shumė

 

PJESĖ NGA DETARIA E ULQINIT

Shkruan: Gazmend Ēitaku
Tė flasėsh pėr detarinė e Ulqinit padyshim se nuk mjaftojnė faqet e njė reviste apo edhe e njė libri. Por, detaria e Ulqinit duhet punuar me seriozitetin mė tė lartė dhe ajo tė pasqyrohet qė nga fillet e qytetėrimit nė kėto anė apo sipas gjetjeve arkeologjike qė nga neoliti i vonshėm.
          kliko pėr mė shumė

 

TREGIME TĖ ĒUDITSHME NGA ULQINI

Shkruan Prof.dr. Rrustem Berisha, Prishtinė
Letėrsia trajton tema tė varfėrish dhe tė pasurish, trimash e frikacakėsh, besnikėsh dhe tradhtarėsh, luftėrash dhe paqeje, miqėsh e armiqėsh, gėzimesh dhe dėshpėrimesh, vendesh krimi dhe vendeve tė argėtimit. Ajo e kumton jetėn pėrmes rrėfimeve dhe pėrjetimeve.
          kliko pėr mė shumė

 

KATEDRALJA DHE MARTIRIZIMI I SHQIPTARĖVE

Shkruan GJOKĖ DABAJ
Mė 3 shtator 2017 u pėrurua nė Tivar Poshtė Katedralja e re e Arqipeshkvisė sė Tivarit. Nuk mund tė them me shifėr sa njerėz qenė mbledhur, por salla, qė s'ėshtė e vogėl, qe mbushur plot dhe mė kėmbė anash mund tė ishin mė shumė se njėmijė vetė. Jashtė gjithashtu qėndronte njė turmė mjaft e madhe.
          kliko pėr mė shumė

 

POLITIKA SI ARTI I QEVERISJĖS

Shkruan Dr. Nail Draga
Viteve tė fundit nga autor tė ndryshėm shqiptar janė botuar studime dhe botime tė veēanta nga fusha tė ndryshme si nga aspekti shkencor, kulturor, artistik, publicistik etj., duke pasuruar fondin e botimeve tė tilla nė lėmit pėrkatėse. Nga kjo gamė e gjerė autorėsh bėn pjesė edhe Gjon Keka i cili dallohet nė hapėsirėn etnogjeografike shqiptare, pėr cilėsinė dhe sasinė e botimeve.
          kliko pėr mė shumė

 

Festa e Zojės sė Kėshillit tė Mirė

Shkruan don Gabriel Grabanica
Nė Qytetin e Veriut tė Shqipėrisė, Shkodėr, qė prej kohėve tė lashta nderohej me pėrkushtim tė veēantė, ėshtė njė figure e mrekullueshme e Zojės. Ėshtė ajo figure qė sot ndodhet nė Gjenacan tė Italisė. Historia e saj, ėshtė vetė historia e katolicizmit ndėr shqiptarė, katolicizėm i cili
          kliko pėr mė shumė

 

Poezi                  kliko pėr mė shumė

 

Tė ndryshme           kliko pėr mė shumė

 

Visar i trashėgimisė kulturore dhe gjuhėsore

Ulqin – Qendra e Kulturės, respektivisht Biblioteka e Ulqinit, Shtėpia Botuese “Ulqini” dhe Bashkimi i Krijuesve Shqiptarė nė Mal tė Zi organizuan tė premten mbrėma mė 28.07.2017, nė sallėn e mbushur plot tė Bibliotekės sė Qytetit pėrurimin e librit “Krijime popullore shestanase”, i pėrgatitur nga prof. dr. Simė Gjon Dobreci.           kliko pėr mė shumė

 

Vepėr e rėndėsishme pėr letėrsinė gojore shqiptare

Shkruan Gjekė Gjonaj
Dermatologu i njohur prof. dr. Simė Gjon Dobreci lexuesit shqiptar i dhuroi librin ”Krijime popullore shestanase”. Autori, edhe pse me profesion mjek, u fut nė historinė e folkloristikės me njė njohuri teorike modeste, por me pikėpamje tė drejta rreth karakterit tė mirėfilltė qė duhej tė kishin krijimet popullore.
          kliko pėr mė shumė

 

Janullatos'i n'Shqipėri i huej e armiqsor

Njeriu qė gjithmonė profesion e kishte spiunazhin dhe tradhtinė, ėshtė ky njeri me mjekėr si tė ēetnikut Drazha Mihajlloviq. Njeri mė tė dėmshėm se          kliko pėr mė shumė

2006