BUZUKU NR 16

 

REVISTĖ E PĖRMUAJSHME

INFORMATIVE, KULTURORE E SHOQĖRORE

 

Boton:

Shoqata pėr kulturė

" Dom Gjon Buzuku"

 

Kryeredaktor:

Simė Gjon Dobreci

 

Zėvendėskryeredaktor:

Gjekė Gjoni

 

Redaksia:

Mr. Riza Rexha,

 prof.dr. Ruzhdi Ushaku, 

Loro Markiqi, 

Ali Gjeēbritaj,

Pjetėr Ivezaj

 

 

Bashkėpunėtorė:

dr. Lukė Gjokaj

prim.dr. Gani Karamanaga

Qazim Muja

 

 

 

Fotoreporterė:

 Foto Studio Ars, Foto Rozafa, Foto Arb,

Art Foto Prishtinė

 

Adresa e redaksisė:

26 Nėntori, p.n

Nr.tel. 085 412-462,

o69 441-943

 

Nr. i llog.rrjedhėse:

55140-623-8-609/

2225001-89583395

 

Revista ėshtė rregjistruar nė Sekretariatin Republikan pėr Informata tė Malit tė Zi nė

numrin rendor 04 / 01- 466

 

Dorėshkrimet dhe fotografitė nuk kthehen

 

 

Shestanas – kush janė ata

I neruemi zotni Markovic,

M’falni qi po Ju pėrgjigjem me vonesė. Shoh qi po dishroni me ditė diē mā tepėr pėr Shestanasit, kur dhe pej ē’venit (Shqypnisė) erdhen ata n’Mal t’Zi.   kliko pėr mė shumė

 

Dueje t’veten, se s’gabon

Isht nji parim i moēėm, qi ka nji mesazh, ose, me thanė nryshe, nji porosi: Duhet me dashė t’veten, n’daē me t’nerue tjerėt, ose me thanė ma shkurt, Dueje t’veten, n’daē me t’nerue tjerėt.

Ēdonjani pej nesh munje me ju majtė ksaj porosie. Isht punė e letė, pa harxhesa e munim. Me punė t’vogla bahet e mira dhe e madhja.    kliko pėr mė shumė

 

Veēanėti historike

Pėrballuesi i sulmeve turke     

Gjergj Kastrioti Skėnderbeu - komandanti mė madhėshtor i armatės sė vogėl qė njeh historia, patrioti i pėrjetshėm i shqiptarėve. Palltoja Skėnderbe, njė veshje kurioze e petkut tė zi, e rrethuar me tė zezė dhe e stolisur me xhufka tė zeza, ishte njė simbol kombėtar i shqiptarėve pėr mė shumė se 500 vjet. Nė tė vėrtetė, kėshtu shqiptarėt mbanin zi pėr Gjergj Kastriotin-Skėnderbeun, herojin kombėtar shqiptar, i cili pėr 25 vjet gjatė shekullit XV mbrojti lirinė e vendit tė tij tė vogėl kundėr sulmeve turke, atėherė fuqia mė e madhe ushtarake dhe mė fitimtare e Europės.      kliko pėr mė shumė

 

Bibla flet shqip 

Bibla e dom Simon Filipajt, sprovė e suksesshme e pėrkthimit

Shkrimi shqip dėshmohet nė fillesėn e tij nė Formulėn e Pagėzimit. U deshėn 532 vjet qė nga njė frazė e shkurtėr shqipe, pėrkthim nga latinishtja, pėrfshirė nė tekstin e njė qarkoreje latinisht qė kryepeshkopi i Durrėsit, Pal Ėngjelli (1417-1469) u dėrgonte vartėsve tė tij, tė vijmė tek 1806 faqet e Biblės nė shqip, qė famullitari i Bregut tė Bunės, Simon Filipaj (1925-1999) u dha bashkatdhetrėve tė tij. Sprova e guximshme e tij pėr tė pėrkthyer Biblėn nga njė gjuhė antike nė gjuhė moderne         kliko pėr mė shumė

 

Simon Filipaj nderohet me Urdhėrin Naim Frashėri i Artė

Presidenti i Shqipėrisė, Alfred Moisiu, ka dekoruar shqipėruesin e parė  Biblės

Tė premten, mė 3 shtator 2004, nė Galerinė  Kombėtare tė Arteve nė Tiranė, nė praninė e shumė personaliteteve tė shquara kishtare, shkencore dhe politke nga Shqipėria dhe Mali i Zi, u bė dorėzimi ceremonial e zyrtar i medaljes Naim Frashėri i Artė, akorduar shqipėruesit tė parė tė Biblės dom Simon Filipajt pas vdekjes nga Presidenti i Republikės sė Shqipėrisė, z.Alferd Moisiu, me propozim tė Ministrisė sė Kulturės, Rinisė dhe Sporteve.        kliko pėr mė shumė

 

Mirash Ivanaj, drejtor i gjimnazit nė Shkodėr (1925 – 1930)

 Me dy diploma universitare, si njohės i dhjetė gjuhėve tė huaja, Mirashi nisi punėn nė gjimnazin shtetėror tė Shkodėrė, mė 10 shkurt 1925. Puna e tij 5-vjeēare (1925-1930) nė kėtė detyrė ishte e ngjeshur me veprimtari tė shumta, me tensione, me telashe, por u vlerėsua shumė e suksesshme. Rezultatet e tij u bėnė tė njohura pothuaj pėr tė gjithė botėn shqiptare, nėpėrmjet nxėnėsve tė kėsaj shkollė. Personaliteti i tij, krahas virtyteve qė ia kishte dhuruar natyra, ishte i brumosur me njohuri tė jashtėzakonshme nė fushėn e arsimit.       kliko pėr mė shumė

 

N’Shestan u pėrtri kisha         

Shestanasi, zot n’ven t’vet, ka ruojtė fenė e t’parėve, hadetet, gjuhėn shqype, veshjen. Shestanasi s’ka maruo! Shestanasi s’ka me maruo ku-do qi t’jetė e kah-do shkoftė.

Me nji barrė tetdhetė e dy vjeēare, mbas goti 40 vjetve, jam ktu me u gzuo bashkė me ju n’ket ven, ku pėr 19 vjett vinjesh me e ēilė kishėn qi sot e bekuom, kishėn e pėrtrime pej temelit, qi e banė vetė Mbimalasit, me iniciativė e me kontribute       kliko pėr mė shumė

 

Shasi - monument kulturor

Tė rrallė janė ato qytete  siē ėshtė Shasi, qė tė kenė pasur njė tė kaluar tė bujshme historike e tė mos jenė hulumtuar e studiuar me kompetencė nga individė dhe institucione pėrkatėse. Pasi deri mė tash pėr kėtė vendbanim tė lashtė kemi tė dhėna fragmentare e me tepėr tė karakterit  informativ, ka ardhur koha qė te ndryshoj qasja ndaj njė monumenti tė tillė kulturo-historik.        kliko pėr mė shumė

 

Monumenti i Pretash Zekės

Kėsaj verė, nė Kojė, nė Malėsi u organizua njė manifestim i veēanėt, njė pėrkujtim historik kushtuar Pretash Zekės, burrė dhe fisnik i njohur malėsor i shekulit tė kaluar.

     kliko pėr mė shumė

 

BUKURIA, FISNIKĖRIA DHE FLIJIMI I TRINGĖS

Gjergj Fishta nė Lahutėn e Malcis kėndon me simpati dhe admirim tė posaēėm pėr Tringėn, vashėm e bukur, fisnike dhe trimėreshė tė Malėsisė. Pėr kėtė sokoleshė dhe pėr fatin e saj, poeti nė kėtė vepėr shkroi katėr kėngė: Tringa, Ke Tbanat e Curr Ulės, Zana e Vizitorit dhe Gjaku i Marrun.      kliko pėr mė shumė

 

Anton Harapi - promovimi i veprave

Anton Harapi: Eshtėnt e mi, n’tokėn e t’parve t’jen testamendi ėm

Ėshtė obligim i gjeneratave qė tė pėrkujtojnė paraardhėsit. Veēanėrsht nėse ata lanė gjurmė nė jetėn e njė treve, a historinė e njė kombi. Malėsia e Mbishkodrės gjatė historisė sė saj tė lavdishme pati edhe bij tė vetė, qė i plotėsuan kėto dy kritere, por edhe asish qė valėt e jetės i sollėn kėndej dhe me verpimtarinė e      kliko pėr mė shumė

 

Festa e Verės nė Krajė

Gėrshetim i vlerave kulturoe dhe sportiv

Festat popullore janė kremte me tė cilat populli shpalos vlerat e tij kulturoe, shpirtėrore, sportive.. Pėr dallim nga kremtet shtetėrore e fetare ato kanė karakter  tjetėr, janė festa pagane nga lashtėsia e popullit tonė. Veē kėsaj festat gjithėpopullore kanė edhe specifikat  dhe rėndėsinė e vet historike.       kliko pėr mė shumė

 

Valėt e Jetės

Nė ambientet e Bibkiotekės sė Ulqinit mė 10 shtator 2004, u hap ekspozita individuale Valėt e Jetės e skulptorit dhe piktorit tashmė tė afirmuar Ibrahim Lukės, nga Ana e Malit, i cili tash 11 vjet  jeton nė Nju-Jork, Amerikė.        kliko pėr mė shumė

Veshjet shqiptare tė Ulqinit e Tivarit

Kėtu synojmė tė paraqesim nė mėnyrė pėrmbledhėse veshjet e Ulqinit dhe tė Tivarit me rrethe nė shekullin XIX e nė fillim tė shekullit XX. Pėr hartimin e kėtij punimi kemi bėrė hulumtime nė Ulqin, nė Krajė (komuna e Tivarit), nė Anėn e Malit dhe nė Breg tė Bunės.      kliko pėr mė shumė

 

Panairi i librit shqip nė Ulqin u bė traditė  

      kliko pėr mė shumė

 

Skena verore - Ulqini 2004      kliko pėr mė shumė

 

Dokumente tė panjohura dhe unikate

Hajro Ulqinaku opinionit tė gjerė mė parė i ka dhuruar dy libra: “Deti, detaria e Ulqinit”, RB “Ulqini”, Ulqin, 2000 dhe “Detarė, peshkatarė, ulqinakė” RB “Dulcignopress”, Ulqin, 2002. 
Si vazhdimėsi e kėtij cikli, me kėtė veprimtari me tematikė lidhur me Ulqinin dhe ulqinakėt, opinionit i dhurohet vėllimi i tretė me titull “Detaria, detarė,dokumente”, botoi RB “Ulqini”, Ulqin 2004.
     kliko pėr mė shumė

 

Poezi      kliko pėr mė shumė

 

Poezi popullore      kliko pėr mė shumė

 

MARA    kliko pėr mė shumė