Dokumente tė panjohura dhe unikate

Hajro Ulqinaku: “Detaria, detarė, dokumente”, RB “Ulqini”, Ulqin, 2004

Hajro Ulqinaku opinionit tė gjerė mė parė i ka dhuruar dy libra: “Deti, detaria e Ulqinit”, RB “Ulqini”, Ulqin, 2000 dhe “Detarė, peshkatarė, ulqinakė” RB “Dulcignopress”, Ulqin, 2002. 
Si vazhdimėsi e kėtij cikli, me kėtė veprimtari me tematikė lidhur me Ulqinin dhe ulqinakėt, opinionit i dhurohet vėllimi i tretė me titull “Detaria, detarė,dokumente”, botoi RB “Ulqini”, Ulqin 2004.
Mbėshtetje kryesore tė kėtij libri janė burimet dokumentare arkivore vendase, dokumente personale tė qytetarėve tė Ulqinit, dokumente tė rralla, tė panjohura dhe unikate, si dhe tė pastudiuara deri mė sot pėr temėn e thėnė. Duke shfrytėzuar njė material mjaft tė pasur burimor tė dorės sė parė jo vetėm qė pati mundėsi ta ndėrtojė strukturėn e kėsaj monografie mbi njė bazė dokumentare tė re, tė panjohur pėr historiografinė tonė tė detarisė, barkėtarisė ulqinake, por, duke e veshur atė me kėtė lėndė tė re, plotėsoi zbraztėsi tė mėdha nė historinė e detarisė sė Ulqinit dhe tė ulqinakėve, tė cilėt, me burimet ekzistuese, nuk do tė ishte nė gjen-dje tė shkruajė kėtė vepėr tė historisė sė detarisė. 
Autori, Hajro Ulqinaku, ėshtė pėrp-jekur tė analizojė dhe tė shohė me syrin kritik dokumentacionin e shf-rytėzuar, me qėllim qė tė ndriēojė kėto probleme historike tė detarisė, tė rėndėsishme tė kuturės materiale, shpirtėrore dhe aspekte detaro-tregtare tė ulqinakėve, rreth tė cilave ėshtė e domosdoshme tė gjurmohet edhe mė shumė nė veprimtarinė e detarisė sė ulqinakėve, duke kaluar prej konstatimit se historia e detarisė sė ulqinakėve ėshtė shumė e pasur, sepse ka zgjatur disa shekuj.
Deri mė sot nė literaturėn hstorike tė detarisė nuk dimė tė jetė botuar ndonjė punim apo libėr ose monografi e tillė, e veēantė mbi kėtė temė nga studiues tė ndryshėm.
Nė kėtė libėr, autori Hajro Ulqinaku shkruan gjerėsisht pėr barkat dhe barkėtarė ulqinakė, familje tė njohura detare tė Ulqinit, e ēka ėshtė me rėndėsi tė veēojmė, libri ėshtė i pasur me shumė dokumente tė arkivave personale tė qytetarėve, deta-rėve ulqinakė, qė e kanė zhvilluar veprimtarinė e vet nė shumė skele tė Mesdheut dhe Adriatikut.
Hajro Ulqinaku edhe nė kėtė libėr tė tretė, lidhur me historinė e detarisė sė ulqinakėve, na tregon se detarėt ulqinakė, kanė krijuar me djersėn, gjakun dhe mendjen e vet, historinė dhe kulturėn vetjake origjinale, tė brumosur gjatė shjekujve, nė kushte tė caktuara historike, nė tė cilat kanė jetuar dhe janė zhvilluar. 
Kėshtu, autori, nė bazė tė dokumentacionit tė prezentuar nė kėtė libėr, ulqinakėt si detarė dhe detaria si veprimtari ekonomike, kanė historinė e vet tė lashtė qė futet thellė nė tė kaluarėn dhe qė ėshtė njė mėsim i mirė pėr tė sotmen.
E ndarė nė disa kapituj, kjo vepėr ka pėr qėllim tė mbushė njė zbaztėsi tė ndjeshme nė fushėn e studimeve mbi ēėshtjet e historisė sė detarisė sė Ulqinit. Problemet qė pėrbėjnė njėherazi edhe kapitujt e kėsaj monografie lidhen me jetėn, punėn dhe veprimtarinė e detarėve ulqina-kė, me veprimtarinė prodhuese detaro-tregtare, tė brendshme dhe tė jashtme, duke menduar nė veprimtaritė e tyre nė Mesdhe dhe Adriatik, por edhe nė dete tė tjera.
I nisur nga sedra e vullneti si punonjės dhe gjurmues, duke mbledhur njė sasi tė madhe materiali dhe njoftimesh tė ndryshme, Hajro Ulqinaku i rreshtoi punimet e tija tė vyera kushtuar qytetit tė tij.


Miqėsia shton lumturinė dhe lehtėson mjerimin, duke dyfishuar gėzimin dhe shpėrndarė hidhėrimin (Ciceroni).

Kush kėndon lutet dy herė 
(Shėn Augustini).

Personalitetet e mėdha janė forcė drejtuese nė histori.

Historia ėshtė pėrshkrim i tė bėrave tė individėve tė motivuar pėr veprim. 

Pėrsėritja ėshtė nėna e mėsimit (latine). 

Kush e ban vetes ja ban (popullore).

Kurrkush s'ta ban ēka t'ban vetvetja (popullore).

Ēka t'ban thmija, s'ta ban perenija (popullore).

Idhnimin e mramjes, me ja falė natjes (popullore).

Korja isht pėr njeriun (popullore).

Lodrat e politikanėve gati na prishin trutė nė ditėt e sotme (Ēajupi, 1922).