Oj Rumia bjeshkė e naltė

 Oj Rumia, bjeshkė e naltė,

Ma e naltė u bash se je,

Kur dola na maje ty-ė,

Mora detin-o me sy-ė,     

Na mjedis ta detit-o,

Ish nji pemė e vogėl-o,

Sa e vogėl pemė qi ishte,

Sa hije tė madhe kishte,

Ku mrizonjshin nanta grigjė,

Nanta grigjė me nantė kumon,

Nji ēoban po i rrotullon,

Me thupėr tė arit n'dorė,

U zhdredh meja thuparas-ė,

E i ra delės na sy-e.

Delja piku lot't pej synit,

Piku, ra nė deodish-ė,

U ngri deti akullish-ė.

 

Kėndoi Halili i Muratit Memet Alisė  Braconj, prej Pinēit, tash nė Braticė, Ulqin. Shėnoi S. Dobreci mė 1.9.1995.

 


 Nėpėr mal, nėpėr Rumi

 

Nėpėr mal, nėpėr Rumi,

Shkon asqeri talimxhi,

Nė Shkodėr po don me hi,

Nė Shkodėr, e kah Shteg-Vasha,

Kah Shteg-Vasha, nėn foletė,

Shum asqeri pos ka metė,

Katėrqin e tetdhet vetė,

Bājnė me mushka ka tre vetė,

Ka tre vetė i kanė ngarkue,

N'Arbanesh po dojnė me i ēue;

Arbaneshi gropa-gropa,

Plot me vorre u mush toka.

Rreth e rreth po rri Evropa,

Rreth e rreth Evropa marė,

Po luthtojnė sėrb e shqiptar-ė.

Si s'ja solle shpinėn sėrbit,

Nuk ja lshove pėr tė gjallė.

Pej Nikshiqit po vetonte,

Feja vogėl po luthtonte,

Feja vogėl, feja shkretė.

Hajt ti Janko pobratim,

Se Shkodrėn s'ta banj teslim.

 

Kangė valljet e shestanasve. Bėhet fjalė pėr luftėn e Taraboshit mė 1912.

Kėndoi Gjoni Niks Kol'Niks Pjetėr Gjonit Gjergj Gjonaj-Dobreci (1899-1978) dhe ai e shėnoi nė Braticė, Ulqin, mė 28.7.1970.

 


 

Haj medet

 

Haj medet kush ka ndodhė ēikė

N'bash t'zamanit tu'j u rritė.

Pa dijtė gja e pa ēilė sytė,

Ja fillon halku m'e lypė.

Disa baba, disa nana,

U thotė men'ja diēka bana.

S'isht kallaj, o me'j fejue,

Duhet shum o, me mendue,

Shkuesin mas m'e nigue,

Shkuesit mas me'j xanė besė

Pėr pa i dvetė disa vet.

Disa thonė, le t'jetė rahat,

Ata s'dinė o gja ma gjatė,

Se ata qi janė rahat,

Nji copė bukė e hanė me gjak,

Thonė, me nejė nuk kena vakt.

Nuk po tham mos me punue,

Sa pėr veti m'u mundue,

Veshė e mbathė e bardh me shkue,

E me hangėr e me pi,

E nėr shokė me kjenė dai,

Se kur t'jeshė qyqe i zi,

Gjaja e malli s'ban dobi.

Se kur t'jetė o sokol djali,

At'herė dihet gjaja e malli.

Sa gjynah varzat e shkreta,

Fort po dridhen kur vjen vjeshta,

Vjeshta vjen o tu'j afrue,

Shum zemra tu'j u ligshtue.

Nji ditė shkojnė me vu kunorė,

Me'j nije burri tu'j folė,

Mas kunoret vijnė nė shpi,

E bahen si ēull i zi.

T'hanėn vjen o nji dhunti

Vajza mlohet me degėrmi.

Vijnė shoqet dhuntinė me'j pa,

Vajza ja fillon me kja.

Dita e ejte tuj afrue,

Vajza hallet tuj kalxue.

T'ejten natje ta zbardhė drita,

Po vijnė shoqet m'e marrė ngryka,

M'e marrė ngryka me shum mallė,

Kur shohin dajėn e vllanė,

At'herė bahet shum vajė,

Lamtumir se due me dalė.

 

Kėndoi Naxhia Muhas Sals Nasufit, e shoqja e Selim Isejnit Cafit, Priftaj, Arbnmesh, 62 vjeēare. Shėnoi Ali Gjeēbritaj, Krajė, mė 26.11.2002.

 


 Po ēuditen t'ritė e soēėm*

 

Po ēuditen t'ritė e soēėm,

Si kanė kjenė burrat e moēėm,

Kanė bįjtė xhybe1 dhe bragesha2,

E kubure kavallesha3.

Kur kanė pasė tė mledhė pėr valle,

Me jelek me xhyherdare4,

Gjidh** pėr rreth-e me fistana,

Me jelekė, me xhamadāna,

Me kubure e me tagāna.

Gjidh tė rruem, gjidh tė vishun,

Me sylaha5 t'armatisun,

Gjidh tė vishun djel' tė rķ,

Me tunuz6, me tufė tė madhe,

Me tunuz e me takķ7,

Me tagāna8 sėrmalķ,

Dy kubure, nji harbķ9.

Tė gjidh burra me mustakė,

Kryet t'rruem, perēen10 g'jatė.

Kur kanė marrė vallėn me sjellė,

Gjidh pėr rreth e pėrnjiherė.

Kur kanė marrė e me kėnue,

T'ka pasė kāna11 me i nigue,

Lezet syni me i shikue.

Kur kanė pasė me dį mejdāna,

T'gjidh janė pre e me tagāna;

Gjidh pėr rreth i kanė shikue,

Kush ka tretė, kush ka fitue.

Nja ksi sojit kanė kalue,

S'kanė lānė marre m'u afrue.

Njė ket kāngė me jau kėnue,

Djelmve rķ me ju kalxue,

Pėr antikė mos me harrue.

Gjidh kanė kjenė e gjidh kanė shkue,

Gjidh me dhé-e janė mėlue.

Njimķ tetqin e pesdhetė,

Kanė fillue pėr me tretė,

Sot rrallė kun-e me u gjetė.

Ēka u ka metė sot pushkė e thika,

I kanė mledhė-e pėr antika.

 

Autori: Gjergji i Macit Gjekė Pjetėr Jakut-Muzhani / Jankaj (1868-1946), shestanas prej Ljares, jetoi nė Dobrovodė, Tivar.

 

Sqarim 

1.xhybe  veshje e sipėrme burrash e grashė, e gjatė deri afėr kambėve, e lirshme, pa mangė, e gjėndisur;  2.bragesha  brekushe, brekė tė jashtme tė gjata e tė gjana, prej leshi (pambuku, lini), tė bardha;

3.kubure kavalleshė  kubure (livore, pishtol, pistoletė) grykėgjatė;

4.xhyherdare   xhyhera, zbukurime me fije tė ndritshme metalike nė trajtė cilindrike me majė konike;

5.sylah  kėllyf, kėllef pėr mbajtjen e armės;

6.tunuz  fes tufėgjatė?; 

7.taki  qeleshe e bardhė, plis (kėsulė) leshi;

8.tagan  shpatė; 

9.harbi  thupėr teli pėr tė mbushur pushkėt e vjetra; 10.perēe, perēek (nė Shestan)  tufė flokėsh qė e linin burrat nė majė tė kokės ose pak mbrapa;

11.kāna  lakmia, qefi.

 

*Kėtė verzion e kėndoi Alekoja i Nikės Lecit (1911-1996). Shėnoi S.D. mė 9.8.1981. Botimi u plotėsua prej librit tė patėr Vinēenc Malaj (1928-2000): Tė dhana albanologjike 2, botues Shoqata don Gjon Buzuku, Ulqin-Tuz, 1999:22-3.

**Shestanasit nė vend dh pėrdorin ll.


 

 Himni i lavdisė i shestanasve*

  

Versionet me ndryshime tė pakta:

1.

Gzoni, gzoni, o lula krushq,

O kush vjen e na gėzon e na lavdon,

Gjithė ne, e gjith nji Zot e na nimotht

O gzoni gzoni lula krushq

Pėr se gzojmė na kjotht pėr hajr.

U ndigjua nė dazėm, kur u martua Ivoja i Luk's Gjok's  Per's Kol's Xhikonj, shestanas prej Gjuraēit, tash n'Braticė, Ulqin. Shėnoi S.Dobreci mė 20 korrik 1983.

2.

O, kush vjen e na gėzon e na lavdon

Gjith ne lavdja e Tėnzot na nimotht

O, gzoni, gzoni lula krushq

Pėr se gzojmė na kjotht pėr hajr.

U ndigjua nė dazėm, kur u martua Marku i Nik's Macit Nik's Gjekos Simononj, Braticė, Ulqin. Shėnoi S.Dobreci mė 13.10.1974.  

3.

Kush vjen e na gėzon e na lulzon-e

Lavdja e Tėnzot gjith ne na nimotht-e

Hoj, gzoni, gzoni, hoj lula-krushq-e

Pėr se gzojm' na kjotht' pėr hajr-e.

Marrė prej: Fran Jankaj, Dasma nė Ljare, Gjurmime Albanologjike, folklor dhe etnografi I, 1971:142.

.4.

O kush vjen e na gėzon e me ne lufton

Me t'njėjtin Zot gjith ne na nimotht

E gzoni, gzoni, o lulja krushq

Pėr se gzojmė na kjotht pėr hajr.

Shėnoi Stjepa i Zefit Stjep's Nik's Dabonj, Krythė, Ulqin (mė 2001).

5.

Kush vjen e na gėzon e na levdon,

Lavdoni Tinzot  gjithė neve na nimothtė.

Hej, gėzoni, gėzoni, oj lula krushq,

Hej se tė gėzojmė, na kjothtė pėr hajr.

Shėnoi Msgr Pjetėr Perkoliqi, arqipeshkėv i Tivarit nė pension (mė 5.10.2001).

6.

Hoj kush vjen e na gėzon e na luthton,

Lavdija e Tinzot gjith neve na nimothtė,

Hej gzoni, gzoni lula krushq-ė,

Hej le t'gzojmė, e na kjotht pėr hajr-ė.

Shėnoi Gjergji Lek's Macit Kol's Perkolonj, shestanas prej Gjuraēit, tash n'Fushė tė Tivarit (mė 14.110.2003).

 

*Himnin e lavdisė ose lavdet shestanasit i kėndojshin nė dazėm, natėn e parė. Nėse dikush i di lavdet pak ndryshe, na shkruani, e ne do t'i botojmė nė revistėn Buzuku.