BIMA: Marihuana ėshtė pjesė e thatė e burbuqeve dhe tė gjethėve tė bimės Cannabis sativa, te ne e njohur me emrin kanp. Kjo bimė pėrmban kimikale me veprim psikoaktiv nė trurin tonė. Nė fakt, marihuana ndikon nė kujtesėn, nė fuqinė koordinuese (bashkėrėnditėse), nė rritjen e ritmit tė zemrės dhe nė rritjen e nivelit tė ankthit. Studimet tregojnė qė marihuana pėrmban edhe kimikale shkaktuese tė kancerit, tipikisht tė lidhur me cigare.

Pėr kanpin dihet tash nja 3000 vjet dhe ėshtė ndoshta bima mė e njohur nė botė. Prej 400 kimikaleve tė kėsaj bime, 60 prej tyre hyjnė nė grupin e kanabinoideve, ku kryesori ėshtė delta-9-tetrahidrokanabinoli; kur kėtu nė tekst pėrmendet fjala marihuanė, ka tė bėjė kryesisht me kėtė kemikale, e cila mė sė shumti ndikon nė tru.

HYRJA NĖ TRUP: Ēdo herė kur pėrdoruesi merr marihuanėn, kanabinoidet e marihuanės hyjnė nė trupin e pėrdoruesit, kalojnė prej gjakut nė tru dhe nė pjesėt tjera tė trupit. Mėnyra mė e shpeshtė e marrjes sė marihuanės ėshtė me anė tė thithjes sė cigarės, sikurse pirja e duhanit. Kur thithet tymi i marihuanės, kanabinoidet e marihuanės shkojnė drejt e nė mushkėri dhe pėr disa sekonda kalojnė nė gjak, ashtu qė shumė shpejt arrijnė nė tru.

Marihuana merret edhe si ushqimi. Nė kėtė rast, marihuana hyn nė stomak, kanabinoidet e marihuanės thithen nė gjak dhe shpėrndahen nė krejt trupin. Stomaku i pėrpinė mė ngadalė se mushkėria. Kur marihuana merret si ushqimi, niveli i kanabinoideve tė marihuanės nė trup ėshtė mė i ultė, mirėpo efektet zgjasin mė gjatė.

MARIHUANA DHE TRURI: Nė krahasim me droga tė tjera psikoaktive, kanabinoidi i marihuanės ėshtė mė i fuqishėm. Vetėm njė dozė prej 1 mg e marrė nė venė mund tė krijoj pasoja serioze mentale dhe psikike.

Pėrdoruesit e marihuanės shpeshherė e pėrshkruajnė pėrvojėn e pirjes sė marihuanės si qetėsuese dhe e ėmbel, e cila krijon njė ndjenjė mjegullimi dhe mendjelehtėsim. Sytė mund tė zgjerohen, ashtu qė ngjyrat tė paraqiten mė tė fuqishme, poashtu mund tė shtohen edhe ndjenjat tjera. Mė vonė mund tė paraqiten ndjenjat e paranojės dhe panikut. Kėto ndjenja ndodhin pėr shkak tė veprimit tė kanabinoidit tė marihuanės nėe tru. Pėr tė kuptuar si vepron kanabinoidi i marihuanės nė tru, duhet ditur veprimin e tij nė pjesėt e trurit. Qe disa informata themelore:

1.Neuronet janė qeliza qė pėrpunojnė informatėn nė tru. Kimikalet qė quhen neurotransmiterė lejojnė qė neuronet tė komunikojnė me njėri tjetrin.

2. Neurotransmiterėt plotėsojnė hapėsirėn ndėrmjet dy neuroneve dhe lidhėn me pranues proteinik, ēka mundėson funksionimin normal tė trurit dhe tė trupit.

3. Disa neurone kanė mijėra pranues, qė janė specifikė pėr disa neurotransmiterė.

4. Kimikalet e huaja, si kanabinoidi, mund tė bllokojnė veprimet e neurotransmiterėve dhe tė pėrzihen me funksione normale.

Nė trurin tonė ekzistojnė grupe pranuese pėr kanabinoide tė vendosur nė disa vende tė ndryshme. Kėta  pranues kanabinoidė ndikojnė nė shumė aktivitete mentale dhe fizike, ku bėjnė pjesė:

a.Kujtesa e shkurtė

b. Koordinimi (bashkėrendimi)

c. Tė mėsuarit

Pranuesit nė tru tė kanabinoidit  aktivi-zohen nga  neurotransmiterėt qė quhen anandamide. Anandamidi ėshtė pjesė e grupit tė kimikalėve tė quajtur kanabinoide. Kanabinoidet e marihuanės janė nė kėtė grup dhe imi-tojnė veprimet e anandamidės, lidhen me pranuesin e kanabinoidit i cili aktivizon neuronet qė shkaktojnė efekte tė kundėrta nė trup dhe nė mendje.

VENDET PRANUESE TĖ KANABINOIDIT: Koncentrime tė larta tė pranuesve tė kannabinoidit gjenden nė hipokamp, trurin e vogėl dhe nė ganglionin bazal. Hipokampi ėshtė i rėndėsishėm pėr kujtim tė shkurtė. Kur kanabinoidi i marihuanės lidhet me pranuesin e kanabinoidit brenda nė hipokamp, pėrzihet me kujtesėn e ndodhjeve tė fundit. Ky poashtu ndikon nė koordinim (baskrėndim), e cila kontrollohet nga truri i vogėl. Kurse, ganglia bazale kontrollon lėvizjet e muskujve tė pavetdijshėm (pandjenja), ku ėshtė edhe shkaku i koordinimit motorik tė dobėsuar kur gjendet nėn ve-primin e marihuanės.

EFEKTET TJERA PSIKIKE:  Marihuana ėshtė e mbushur me kimikale. Kur digjet, lirohen qindra pėrzierje. Kur marihuana pihet apo merret me ushqim, ndodhin efekte tė ndryshme:

1.Probleme me kujtesė dhe me mėsim

2.Perceptimi i shtrembėruar

3.Vėshtėrsi pėr tė menduar dhe pėr tė zgjedhur probleme

4.Humbja e koordinimit (bashkėrėndimit)

5.Rritja e ritmit tė zemrės

6.Shqetėsim, panik dhe paranoja

Efektet e para qė krijohen nga marihuana tėrhiqen brenda njė apo dy ore pas pėrdorimit tė marihuanės, por kimikalet qendrojnė mė gjatė nė trup. Nėse marihuana pėrdoret pėr njė kohė tė gjatė ekziston mundėsia e dėmtimit tė mushkėrive dhe tė sistemit reproduktiv (riprodhues, seksual), e poashtu mund tė shkaktojė krizėn e zemrės.

 PĖRDORIMI: 

Cigare  quhet edhe gjoint (joint), gjethėt e thata tė marihuanės janė tė mbėshtjella nė cigare. Pėrafėrsisht 10-20% kanabinoidit kalon nė trup kur pihet.

Puro  disa pėrdorues e largojnė duhanin dhe e mbushin me marihuanė.

Ēibuk  Pėrafėrsisht 40-50% tė kanabinoidit kalon nė trup kur pėrdoret ēibuku.

Bong  zakonisht nė gypa zihet tymi, kėshu qė rritet sasia e kanabinoidit.

Ushqim  marihuana ndonjėherė pėrgatitet si ushqim, apo pėrdoret nė form tė ēajit.

 

 Pėrgatiti Teuta Duraj