*Parathėnia nė: Dedė Ndoc Filipaj, Me mallė kujtoj, Press Studio, Ulqin, 2002

Malli pėr vendlindje*

 

Guri i rėndė, themi shpesh, peshon nė vendin e tij, por kur tė thehet ai gurė bėhet spirra-spirra, erė e fortė e Veriut, bashkė me Motkeqen, e bėnė atė, ashtu grimė nga njė grimė siē u thye, dhe e tretė, shpeshherė edhe pas diellit. Tė marrėsh dhe tė bashkosh ato grimca pėrsėri dhe tė punosh njė gurė tė rėndė, ėshtė njėsoj, sikur tė provosh tė mbledhėsh tė gjitha erėrat e botės dhe t'i vendosėsh nė njė rrėshiq.

Mėrgimi nė popullin tonė, si fenomen historik, i dhunshėm dhe dhunues, jo vetėm qė shkatėrroi shumė gurė tė mėdhenj, por kanosi dhe kėrcėnoi edhe male tė tėra, njerėzit tanė kanė pas pasė ikur, ikėn dhe po ikin, mjerisht edhe do tė ikin. Mėrgimtarėt marrin me vete, nė zemrat e tyre, edhe njė grusht dhe, edhe njė copė gurė, njė kurorė lisi, dafine ose ulliri, njė kafshatė kėngė, njė abetare, njė copė histori dhe gjenerata e parė vdes me mendje dhe zemėr nė kujtimin pėrmallues pėr vendin e vet me male e fusha tė gjelbėruara, me djem e vasha tė bekuara, kurse pasardhėsit e tyre, me kujtimet  siē na tregonte gjyshi, ne vinim nga tokat arbėrore, nga malet ku valvitej shqiponja dykrenare..., por flasin dhe kuptojmė nė njė gjuhė tė huaj, jo mė nė gjuhėn e shenjtė tė gjyshėrave, flasin dhe tregojnė me njė nostalgji tė zbehur, me njė histori e cila dalėngadalė, sė bashku me mallin pėr vendin e tė parėve, bėhet tregim, legjendė ose njė pėrrallė e bukur. Autori i kėtij libri, mundohet qė mallin, dashurinė pėr trollin e vet, vetė jetėn e tij ta bėjė njė tė vėrtetė tė hillur tė mbesė si njė porosi pėr tė tjerėt qė tė mos mėrgojnė, tė bėhen gurė tė fortė tė cilėt nuk do tė mund t'i bajė as era e Veriut, as Motkėqija, por tė qėndrojnė aty, tė lėshojnė rrėnjė nė vendin e vet, pėrndryshe, do tė bėhen njė kujtim mallėngjyes, njė histori e hillur, njė legjendė, njė pėrrallė. E tė bėhesh njė pėrrallė, tė bėsh dasėm, tė hedhin vallen pleqtė duke i kėnduar Rumisė dhe lisave tė saj qė filizat i kanė marrė botėn, ėshtė njė katastrofė qė trishton dhe tundon, tė rritet bari mbi pullaze tė mbushen trojet me hithėra, ėshtė jo vetėm pikėllim trishtues, por edhe mėkat.

 

 

O bilbil, o zog i malit

Degė mbi degė qė fluturon

Ēka m'ke sot qė kėngėn ndale

E rrin vetėm, pse s'kėndon?

 

Athua  edhe ty, o i bekuar

T'ka rroshkuar valė e mallit

E tė djeg, tė pėrvėlon

Si kjo zemėr e dėrmuar

Qė dėnesė e mall pikon

Pėr Klleznėn tonė atje nė Bri

Qė kujton me nostalgji

 

A ka kun-o zi e ma zi?!

I lamė katundet pa asnji shpi,

I lamė shkolat pa asnji fėmi;

Me t'marr friga n'katund me hi,

Tana trojet rrxu' e ba hi,

Dreqnit valle po lujn me mij.

 

*Marrė nga Rrustem Berisha, Kėnga art dhe histori, Instituti Albanologjik, Prishtinė 1998. Nė kėtė studim, Dr Rrustem Berisha merret me kėngė popullore qė kanė vlerė artistike dhe historike, siē ėshtė  shembulli i sipėrm.