Ftjani, vatėr e intelektualėve

 

Shkruan  Ali Gjeēbritaj

 

Nė Ljare te UblatFtjani ose, siē i thonė vendasit, Thtjani ėshtė njėri ndėr katundet mė skajore tė Bashkėsisė sė Vendit Ostros. Ky vendbanim i Krajės shtrihet nė zonėn e maleve tė Rumisė, nė anėn e djathtė tė rrugės rajonale qė shpie pėr Shestan, gjegjėsisht pėr Gjuraē, e mė tej pėr Vir (Virpazar). Mbi katund, si nuse e bukur,  ngrehet maja e Rumisė, e cila nga qendra e fshatit duket aq afėr sa pothuaj mund tė kapet me dorė. Natyra i dhuroi kėtij trualli njė klimė pak a shumė tė ftohtė gjatė dimrit por edhe tė freskėt gjatė verės. Ajri i pastėr, natyra e virgjėr, pejsazhet magjepse e bėjnė kėtė fshat tėrheqės edhe pse nė shikim tė parė nuk tė duket ashtu. Objektet e kultit, kisha dhe xhamia janė dėshmi e fortė se kėtu gjithmonė kanė jetuar njėra pranė tjetrės me shekuj si dy motra. Qė tė dyja janė tė njė origjine. Njerėzit, qė janė lutur dhe luten nė to, tė gjithė janė tė njė rranxe ilire. Zatėn, kėtu lirisht mund tė thuhet ajo e Vaso Pashės se feja e shqiptarit ėshtė shqiptaria. Nė mes tė fshatit, nė njė kodrinė ndodhet shkolla, paralele e ndarė e shkollės fillore 'Gjergj Kastrioti Skėnderbeu' nė Ostros. Smajl Muja, veprimtar dhe aktivist shoqėror prej kėtij lokaliteti, me sqaron se Ftjani pėrbėhet prej fiseve Mujaj, Bogdan, Cenaj, Mustafaj, Pepgjonaj, Gjinaj, Maraj dhe Balaj. Prej Balajve nuk jeton mė kush kėtu, thotė Smajli. Sot kėtu jetojnė 25 familje. Mė heret kishte pothuaj trefish mė shumė. Nė kėrkim tė njė jete mė tė mirė, shumė familje janė shpėrngulur nė Tvar, Ulqin e gjetiu. Njė numėr i madh shkoi nė Amerikė, Australi, Gjermani. Ku nuk do t'i gjeni ftjanasit, thuhet qė ka bile edhe nė Palestinė. Kur bėhet fjalė pėr shkollimin, lirisht mShkolla nė Thtjanund tė thuhet se Thtjani ėshtė dhe ka qenė katundi qė ka dhėnė shumė intelektualė. Ata sot po japin kontributin e tyre nė arsim, shkencė, art, afarizėm, mjekėsi anė e kėnd vendit, e sidomos nė trojet shqiptare; gjithė kjo falė shkollimit nė gjuhėn shqipe. Mėsuesit e shumtė nė shkollėn e Thtjanit pas Luftės II Botėrore punuan me mish e shpirt. Nxėnėsit e tyre, qė natyra u kishte dhuruar zgjuarsinė, u pajisen me dituri dhe u orijentuan nė jetė, vetėm e vetėm duke mėsuar nė gjuhėn amėtare. Vlen tė pėrmenden mėsuesit qė punuan me vullnet tė pashoq: Riza Hoxha, Razan Jahja, Brahim Rexha, Syla Kurti, Myrta Cura, Hysejn Cukaj, Ali Cukaj, Smajl Hoxhiqi (prej Muriqit, i cili kėtu punoi mė s'shumti), Zija Bardhe dhe Hajdar Mujeziqi (ky i fundit punon edhe tash aty). Qė nė fillim, kėta punėtorė tė palodhshėm tė arsimit kishin vetėm njė orijentim dhe njė detyrė tė shejtė: vetėm mėsimi nė gjuhėn amėtare shpie nė pėrparim tė njė kombi. Dhe me tė vėrtet, njerėz tė ditur dha ky katund i Krajės. Zotėri Smajl Muja m'i dha emrat e atyre qė kanė kryer studimet nė fakultete tė ndryshme. Kėta janė dr Ahmet Maraj (internist kardiolog), Qamil Maraj (profesor i gjuhės shqipe), Qazim Muja (piktor), Selatin Maraj (ekonomist), Nura Mustafa (ekonomist), Berhan Gjinaj (ekonomist), Xhelal Muja (profesor i matematikės), Rasim Muja (profesor i frangjishtės), Adem Gjinaj (ekonomist), Gjergj Pepgjoni (jurist), Qamil Muja (orientalist), dr Selatin Bogdani-Kraja. Pėr fat tė keq, sot shkolla nė Ftjan ka vetėm 6 nxėnės. Shpėrngulja, sidomos e tė rinjve gjatė kohės sė fundit, ka ndikuar qė numri i nxėnėsve nė kėtė shkollė tė jetė pėr ēdo vit e mė i vogėl. Megjithatė, mund tė thuhet se Ftjani (Thtjani) ka qenė burim i intelektualėve tė shumtė. Me shpresė se shpėrnguljes njė ditė do t'i vijė fundi, s'ka dyshim se nėnqielli blu i Rumisė edhe mė tutje do tė nxjerr nga gjiri i vet njerėz tė ditur dhe kombėtarė. Ashtu ka qenė dhe do tė jetė pėtgjithmonė.

Thtjan, Maj 2003.
Ljarja, njė katund aty afėr Thtjanit, tri herė mė e madhe se Thtjani, duhej tė kishte tri herė mė shumė sish qė kryen fakultetin, pra 36 vetė. Por ēka ndodhi, mo-zo-mį-keq. Ljarja ka vetėm njė qė kreu fakultetin. Pse? A ishin fėmijėt mė pak tė menēur ose a ishte skamja mė e madhe  nė Ljare se nė Thtjan? Jo! Shkaktari ėshtė shkollimi nė gjuhėn e huaj. Po tė ishte shkollimi nė gjuhėn e nanės, sot Ljarja do tė kishte plot njerėz me fakultet tė kryer.   SD