Dr. Ruzhdi Hasanaga

Tėrbimi



Sėmundje e bagėtive qė rrezikon njerėzit

Tėrbimi (rabies, lyssa, hidrophobia) ėshtė sėmundje e rėndė infektive. E shkakton njė lloj virusi. Sėmuhen kafshėt (bagėtitė) e egra dhe ato shtėpiake. Nė kushtet natyrale, nė njerėz ngjitet vetėm me anė tė kafshimit tė qenit ose tė kafshės sė tjetėr tė tėrbuar. Shenjat kryesorė tė sėmundjes, pasojė e dėmtimeve tė sistemit nervor qendror, janė shqetėsimet, humbja e vetdijes dhe ēmenduria, pėr ē'arsye edhe sėmundja e fitoi emrin tėrbimi. Pasi njeriu i tėrbuar i trembet ujit, sėmundja u quajt hidrofobi (frikė prej ujit). Sėmundja radhitet ndėr sėmundjet mė tė vjetra tė kafshėve dhe tė njeriut. Aristoteli e emroi lyssa nė shekullin IV para epokės sė re. Ėshtė e pėrhapur nė mbarė botėn. Nė kohėn e fundit, tėrbimi ėshtė vu re nė disa komuna tė Malit tė Zi. Kur e kemi parasysh mėnyrėn e pėrhapjes sė sėmundjes, atėherė konsiderohet pandėrprerė i rrezikuar mbarė territori i Republikės prej kėsaj sėmundjeje. Sot pėr sot, tėrbimi ėshtė i pamjekueshėm.
Shenjat e sėmundjes te kafshėt janė tė ngjashme, por te qeni ato janė mė tė qarta, mė karakteristike. Shenjat fillojnė tė shfaqen 3 javė deri 2 muaj mbas infektimit.Faza e parė e sėmundjes (faza fillestare, gjendja prodromale ose melankolike) paraqitet me ērregullime tė sistemit nervor. Qeni nuk reagon me vullnet nė thirrje, mshehet, leh pa shkak; nuk e merr ushqimin e zakonshėm, por merr sende tjera joushqimore dhe i pėrpinė: copa drushė, guraleca, letra, gjethė. Prej goje i rrjedh jargė (pėshtymė). Zėri i ndryshon, i merret zėri. Shikimin e ka tė turbulltė, bebėzat e syrit tė hapura. Qeni deri atėherė i ithtė bėhet i butė. 
Faza e dytė (faza e shqetėsimit, status excitationis) karakterizohet me ērregullim tė plotė tė vetėdijes. Qeni nuk ėshtė i dėgjueshėm, grith sendet rreth vetes. Nė kėtė fazė qeni ėshtė mė i rrezikshėm, pėr arsye se atėherė me pėshtymė mė s'shumti e qet virusin. Ecjen nuk e ka tė sigurt dhe iken nė drejtime tė papėrcaktuara. Ėshtė i frikėsuar dhe mė agresiv, sulmon kafshėt dhe njerėzit, shpeshherė edhe tė zotin.Faza e tretė (faza paralizuese ose depresive) karakterizohet me paralizė tė nofullės (fulqinjve) sė poshtme. Goja rrin pandėrprerė e hapurė me gjuhė tė qitur jasht; rrjedh shumė pėshtymė. Qeni nuk mund tė pėrpijė. Paralizohen muskujt e bishtit. Bishti i lėshuar ndėrmjet kėmbėve tė mbrapta ėshtė edhe njė shenjė karakteristike e sėmundjes. Qenit i merret trupi i mbrapėt. Nė fund, qeni ngordh me mundim. 
Masat parandaluese tė sėmundjes sė tėrbimit tė kafshėve bėhen, nė radhė tė parė, pėr tė mbrojtur dhe ruajtur shėndetin e njerėzve, sepse dėmet ekonomike, qė kjo sėmundje shkakton nė kafshė, janė tė vogla. Ka shumė masa qė merren pėr tė parandaluar kėtė sėmundje, por mė tė rėndėsishmet janė vetėm dy:
1.Qeni e maca duhet tė vaksinohen ēdo vit, nė ē'mėnyrė ata nuk do tė sėmuhen dhe nuk do tė shpėrndajnė sėmundjen. Vaksinimi ėshtė i obligueshėm dhe bėhet falas.
2.Qentė e macat e panevojshme dhe rrugaēe tė mblidhen dhe tė asgjėsohen nė mėnyrė tė parrezikshme. 


Ndihmuan pėr rrugė dhe parking nė Braticė

Ana dhe Miro Jankoviq, Salē, Ulqin; tash nė Kanada 
Anti i Gjokės Pjetrit Pavloviq, Braticė, Ulqin; tash nė Itali 
Anti i Hilės Gjonit Markiqi, Braticė, Ulqin 
Antoni e Nikolla i Mark Kol'Shanit Jankoviq, Kllezėn, Ulqin; tash n'Amerikė 
Brahimi i Demit Canit Paleviq, Braticė, Ulqin; tash nė Gjermani 
Don Viktori, meshtar, Braticė, Ulqin; tash nė mjekim nė Amerikė 
Fadili i Cuf Met Pelinkut 
Frani i Nilės Simės Jacit Nilaj, Ulqin 
Gjergji i Kolės Zefit Lukiq, Kullomzė, Ulqin; tash nė Gjermani 
Gjergji i Stjepės Gjekės Simonaj, Braticė, Ulqin; tash nė Itali 
Gjoka i Palės Gjokės Stanaj, Braticė, Ulqin 
Gjoni i Kolės Gjonit, Braticė,Ulqin 
Gjoni i Zefit Macit Stanaj, Braticė, Ulqin; tash nė Gjermani 
Jozoja i Markut Zefit Macit Stanaj, Braticė, Ulqin 
Kola i Preēit Lukės Dabaj, Bishti i Malit, Ulqin 
Kola i Simės Gjonit Simonaj, Braticė, Ulqin 
Lori i Jakut Gjokės Stanaj, Totosh, Ulqin 
Luviqi i Kolės Simės Stanaj, Bashnje (Pllazha e Madhe), Ulqin 
Marash Stanaj, Tuz, tash nė Detroid 
Mark Rrok Dushaj, Malėsia e Tuzit; tash nė Amerikė 
Marku i Zefit Macit Stanaj, Braticė, Ulqin 
Martini i Pjetėr Perės Shkreli, Kllezėn, Ulqin; tash nė Amerikė 
Mrika e Zefit Macit Stanaj, Braticė, Ulqin 
Nika i Jakut Gjokės Zefit Stanaj, Totosh, Ulqin 
Nika i Lukės Perės Lukiq, Kullomzė, Ulqin 
Nikolla i Kolės Nikės Zefit Simonaj, Braticė, Ulqin 
Nikolla i Macit Stjepės Daboviq, Krythė, Ulqin 
Pala i Gjokės Kolės Martini, Braticė, Ulqin 
Ramoja i Demit Canit Paleviq, Braticė, Ulqin 
Pjetri i Nikės Pjetrit Markut Stanaj, Braticė, Ulqin 
Prenēi i Kolės Simės Stanaj, Bashnje (Pllazha e Madhe), Ulqin 
Sima i Kolės Perės Gjelos Stanaj, Braticė, Ulqin 
Sima i Kolės Simės Stanaj, Bashnje (Pllazha e Madhe), Ulqin 
Stjepa i Lucit Simės Stanaj, Bashnje, Ulqin; tash nė Zvicėr 
Tushi i Zefit Macit Stanaj, Braticė, Ulqin; tash nė Amerikė 
Vera e Gjonit Lucit Pepgjonaj, Braticė, Ulqin; tash nė Gjermani 
Zefi i Palės Macit Nikės Simonaj, Braticė, Ulqin