Mr.sci Mark Gjokaj

 Tregu financiar nė Mal tė Zi

Nė Mal tė Zi janė aktuale dy zgjidhje tė procesit tė privatizimit: ndarja e akcioneve dhe ndarja e vauēerėve (poenėve).

Panoramė e UlqinitNėnvariant i kėtij modeli do tė ishte ndarja e akcioneve tė fondeve tranzistuese, ku menaxhmenti ėshtė i propozuar nga ana e shtetit. Zgjidhja e dytė nga kapitali transformues, vlera e tė cilit ėshtė e paraparė mė tepėr se 2.7 miliardė DM, i nevojitet Malit tė Zi, sepse ka pėr shkak pozitiv ndikimin e fort multiplikativ nė sistemin ekonomik. Ky model nė Mal tė Zi afirmohet si model masovik malazes i privatizimit nepėrmjet tė vauēerėve nė funksion tė realizimit tė demokracisė pronėsore nė kufinjtė e definuar tė tregut.

Proceset e privatizimit, sipas prof. Dr. Veselin Vukotiqit, nėnkryetar i Kėshillit tė privatizimit nė Mal tė Zi ndahen ne tri faza: faza e parė prej vitit 1990-1992, faza e dytė prej vitit 1992-1999 dhe faza e tretė prej vitit 1999 e pėrtej.

Nė Mal tė Zi pothuaj qė nė fillim tė vitit 1999 kanė qenė tė transformuara tė gjitha ndėrmarrjet, pėrveē trive, vlera tė cilave ėshtė llogaritur nė 5.018.577,54 DM. Kėshtu qė nė Mal tė Zi nė gjysmėn e kėtij viti janė privatizuar 299 ndėrmarrje, kapitali i tė cilave ėshtė i paraparė pėr tender ndėrkombėtar.

Mali i Zi, sikurse edhe shtetet tjera nė transicion, duhet tė ndėrtojė sistemin ekonomik, respektivisht institucionet tė cilat mundėsojnė zhvillimin e tregut dhe ekonominė e hapur.

Mali i Zi ėshtė mikrobashkėsi apo qeveri-shtet (diskutabile) me specificitete nga ku mund tė nxirren dobi pozitive nė afat tė gjatė. Me rėndėsi ėshtė se tregu brenda kėsaj mikrobashkėsi siē ėshtė Mali i Zi ėshtė tepėr i vogėl qė tė kristalizohet njė politikė makroekonomike nė mėnyrė qė Mali i Zi tė ketė njė shtet tė fortė, posaēėrisht nė fushėn e ekonomisė. Mali i Zi duhet tė ketė sistem tė tillė ekonomik, nė tė cilin tregu dhe biznesi dominojnė mbi shtetin dhe politikėn.

Vala e parė e privatizimit (d.m.th. shitje e ndėrmarrjeve tė vogla e tė mėdha nė Mal tė Zi nuk kontribuon nė zhvillimin e tregut tė kapitalit, gjegjėsisht nė tregun financiar). Me kėtė ėshtė treguar se nė ekonomi ekzistojnė ligjshmėri natyrore univerzale e jo ligje tė prura dhe mekanikisht tė huazuara. Tregu financiar nuk mund tė zhvillohet as tė realizohet nė ambientin ku pjesėmarrja e pronės shtetėrore ose shoqėrore dominon nė strukturėn e pėrgjithshme pronėsore. Elementet kryesore pėr funkcionimin e tregut financiar (mobilizimi i mjeteve tė lira alokimi, transferi i pronės, financimi i projekteve tė reja etj.) nuk marrin nxitje nga prona shtetėrore, pėr arsye se kanalet e zgjidhjes sė problemit janė krejtėsisht ndryshe, dhe bazohen kryesisht nė metoda birokratike, administrative dhe distributive, e jo nė principe tė ekonomisė sė tregut dhe konkurrencės. Probleme nė tregun e kapitalit nė Mal tė Zi shkakton edhe shitja e akcioneve, e cila nuk bėhet nė berzė, por as nė tregun e ashtuquajtur OTC-jashtė berze. Gjithashtu nuk bėhet alokimi i tė drejtave pronėsore, tė drejtave tė transferit, por nuk ka as efikasitet i cili rriedh prej alokimit pronėsor. Nė pytjen pse nuk ka shitje tė akcioneve nė Mal tė Zi do tė pėrgjigjėsha, sepse kėtu ekziston frika dhe kufizimet. Pėr t’u prur vendimi pėr ‘’funkcionimin’’ e tregut financiar nevojiten njohuri tė reja. Ēdo vendim ka edhe peshėn e vet nė kuptimin ekonomik. Ėshtė evidente qė ekziston frika prej njohurive tė reja sepse vendimet janė pru nė mėnyrė individuale e jo kolektive. Gjithashtu ekziston edhe frika nga shpekulimet dhe euforitė e ‘’manipulimeve’’, tė cilat janė tė shumta dhe tė ‘’pėrshtatshme’’ nė tregun financiar dhe ajo ēka ėshtė karakteristikė specifike pėr vendet nė tė cilat dominon sistemi i prurjes sė vendimeve politike, frika nga humbja e mundėsisė dhe forcės qė proceset munden plotėsisht tė kontrollohen. Kufizime gjithashtu kemi nė Ligje nė lidhje me rolin e Komisionit federativ nė lidhje me letrat me vlerė, tė cilat ēdo ditė e mė tepėr janė nė kundėrshtim me zgjidhjet dhe ligjet e prura nė Mal tė Zi. Pėr kėtė duhet kėrkuar zgjidhje tė reja, tė cilat shumica e autorėve, ekonomistėve malazes (Vukotiq, Jankoviq, Llojpur, Vujoviq, Ivanoviq etj.), i lidhin me proceset e privatizimit masovik nėpėrmjet vauēerėve.