Gjekė Gjonaj

 

Vetėm nė vendlindje e ndiej veten mirė

 

Nėse dėshirojmė ta ruajmė kombin e mos tė shkombėtarizohemi, patjetėr duhet  biseduar shqip nė familje, kurse fėmijėt duhet t’i mėsojmė jo vetėm tė komunikojnė, por edhe tė shkruajnė shqip. Vetėm nė kėtė mėnyrė mund tė ruhet identiteti ynė kombnėtar tek bashkatdhetarėt tanė nė Amerikė, thotė Xhemal Muja

 

Xhemal MujaMe kėto fjalė e filloi bisedėn Xhemal Muja, me prejardhje nga Ftjani (Krajė), i lindur nė Pistullė (Ulqin), i cili pas 30 vitesh nė mėrgim, nė Ēikago - SHBA u kthye nė vendlindje.

“ Mė 24 guisht 1969 me bashkėshorten Ankėn u shpėrngula sė pari nė Itali e mė pas nė Ēikago, ku jetova e punova deri para dy vitesh. Atje, edhe sot, i kam investimet e mia dhe shkoj rregullisht, mirėpo nuk rri mė shumė se njė javė. Gjithmonė e kam ndier veten se nuk i takoj atij vendi. Deri sa isha nė mėrgim asnjė natė nuk mė zinte gjumi pa e shetitur me mend vendin ku u linda, ku u rrita, ku fillova tė edukojė e tė arsimojė brezin e ri. Askund nė rruzullin tokėsor nuk e gjeta kėtė ajėr, kėtė fresk. Kėtu si askund tjetėr kėnaqem e ē’mallem me tė afėrmit e mi. Kėtu e ndiej veten tė lirė sikur shpendi qė fluturon lirisht pa e penguar asgjė” thotė Xhemali.

Mėrgimi pėr kėtė veprimtar tė dalluar ėshtė plagė e rėndė, virus qė i ka prekur pothuaj tė gjitha familjet shqiptare nė Mal tė Zi. Kurdo dhe kudo i ka takuar tė rinjtė shqiptarė, qofshin nga Ulqini, Ana e Malit,  Kraja, Malėsia, Rozhaja, Plava a Gucia i janė dhimbė sikur tė kishin qenė djemtė apo vajzat e tij, Sepse, nga pėrvoja  e tij, e dinte shumė mirė se ēfarė vėshtirsėsish, vuajtjesh e flijimesh i presin ata. Xhemali ėshtė i bindur se 70 % e tyre, duke mos llogaritur kėtu rininė e viteve tė nėntėdhjeta e cila braktisi vatrat e veta etnike pėr shkak tė frikės nga lufta, do tė ktheheshin nē vendlindje, sepse nė Amerikė s’kanė perpsektivė. Prandaj, shton Xhemali, ėshtė e nevojshme qė intelektualėt shqiptarė kėtu dhe nė diasporė bashkė me pėrfaqėsuesit e subjekteve politike shqiptare tė bisedojnė shtruar pėr tė gjetur mėnyrėn mė tė pėrshtatshme pėr ndalimin e kėsaj ikje masive qė po zbraz trojet etnike shqiptare nė Mal tė Zi.  Sipas Xhemalit do tė ishte mirė qė intelektualėt shqiptarė tė mėrgatės tė shqyrtojnė mundėsinė e sigurimit tė donacioneve pėr shkollim tė rinisė sonė atje, sepse pa shkollim nuk ka komb tė civilzuar. Prindėrit qė u kanė lindur fėmija nė Amerikė Xhemali i kėshillon qė ata t’i njohin me vendlindjen e tė parėve, duke i vizituar tė afėrmit, kushėrinjt dhe farefisin, sepse, sipas tij, kjo ėshtė mundėsia e vetme qė brezi tjetėr tė mos shkėputet krejtėsisht nga trungu shqiptar.

“ Prindėrit, nėse dėshirojmė ta ruajmė kombin e tė tė mos shkombėtarizohemi ,  patjetėr duhet biseduar shqip nė familje, kurse fėmijėt duhet t’i mėsojmė jo vetėm tė  komunikojnė, por edhe tė shkruajnė shqip. Vetėm kėshtu mund tė  ruhet identiteti kombėtar tek bashkatdhetarėt tanė nė Amerikė” pohon Xhemali.

Gjithmonė nė shėrbim tė ēėshtjes kombėtare

Shtėpia e Xhemal MujėsKy intelektual sa ishte nė vendlindje kreu shkollėn normale, ndėrsa nė Ēikago u diplomua pėr gjuhė angleze dhe pėr pilot. Fillimisht punoi si mėsimdhėnės nė fshatin Shėn Gjkergj. Mė vonė nė mėrgim me tėrė qenien e tij u angazhua, nė rend tė parė, pėr ruajtjen, kultivimin dhe mbrojtjen  e vlerave kombėtare nga ēdo formė e tjetėrsimit dhe e huajzimit. Ai nga dita e parė e shkuarjes nė mėrgim u vu nė shėrbim tė ēėshtjes kombėtare dhe ndihmoi ēdo nismė tė mėrgatės shqiptare, qė kishte pėr qėllim afirmimin e vlerave intelektuale, kulturore, fetare, kombėtare e humanitare tė shqiptarėve. Gjatė qėndrimit tė tij nė Amerikė bashkėpunoi dhe i ndihmoi tė gjitha grupimet politike tė atjeshme. Nė vitin 1962 sė bashku me Ilijaz Dragovojėn, me prejardhje nga Krruēi (Ulqin) hapi ORĖN E RADIOS SHQIPTARE nė Ēikago, e cila pėr dy vite me radhė ēdo tė diel emetoi nga dy orė program. Veē kėsaj ka ndihmnuar pothuaj tė gjitha gazetat e revistat shqipe nė Amerikė dhe vendlindje, pastaj ndėrtimin eshumė objekteve tė infrastrukturės nė Ulqin, si dhe disa objekteve nė Kosovė e Shqipėri. U ka ndihmuar edhe shqiptarėve qė kėrkonin azil politik nė kohėn kur punonte si pėrkthyes. Mjaft e frytshme ka qenė puna e tij nė seksionin mjekėsor pėr tė plagosurit nė kohėn e bombradimit tė forcave serbe nė Kosovė. Kėto dhe veprimtaritė e tjera kombėtare e humanitare tė kėtij intelektuali atdhetar ishin “halė” nė sy pėr pushhtetarėt e atėhershėm sllav, tė cilėt pėr katėr vite ia kishin ndaluar ardhjen nė vendlindje. Mirėpo Xhemali i pėrballoi tė gjitha pengesat e rregjimit komunist dhe tani pleqėrinė e tij e kalon aty ku gjithmonė i dėshironte zemra- nė vendlindje.

LETĖR

 

E nderuar redaksi dhe bashkėpunėtorė tė Revistės ‘’Buzuku’’.

Ka disa kohė qė mė lindi njė dėshirė qė t’ia nisi grumbullimit tė materialit mbi shkollat shqipe nė trevėn e Krajės dhe tė Shestanit. E pashė tė rėndėsishme tė kėrkojė ndihmė edhe nga ju.

Ja edhe disa nga nėntitujt qė kėrkohet mė sė shumtit material:

-Shtėpijat private shkolla (emri i pronarit, prej cilit vit deri  nė cilin vit ėshtė zhvilluar mėsimi, kushtet, mėsimdhanėsi etj.)

-Autobiografia e mėsimdhėnėsve krajanė nė trevėn e Krajės dhe atė tė Shestanit

-Historiku i Shkollės fillore nė Gjuraē, Muriq tė Poshtėm, Ljare, Muriq Nalt dhe Dedaj.

-Historiku i Shkollės fillore nė Ftjan, Kėshtenjė, Bobosht, Arbnesh dhe Skje.

-Bibloteka e shkollės fillore nė Ostros dhe Gjuraē

-Bibloteka popullore nė Ostros etj.etj.

Ju faleminderit pėr ndihmėn tuaj, qė e mirėpres dhe u jam mirėnjohės pėr ēdo ndimė qė tė ma dėrgoni.

Me nderime, Hamid Alaj

E-maili im ėshtė Hkraja@aol.com 

 

Pak krypė

 Nji do me u prishė me mik, epi pare huva. Kur vjen vakti me i kthye, i duket se po tė ep paret e tija (tha Plaku nė Braticė; shėnoi Gjergji i Lekės Macit Kolės Perkolaj, Fusha e Tivarit).

 Urdhno, merre, o njeri!

S’ta due, o perendi! (SD)

 Nji komb, qi pėrbuzė traditat e veta, vendosė vetvrasjen e vet (Ernest Koliqi).

 Po nuk lidhem kre ninė e emnit shqiptar me besė, nderė, burrni, mikpritje, d.m.th. me trashigim stėrgjyshėnuer, sa pėr vetina tjera, cilat do qofshin, na radhitemi nė bisht tė kombeve tė Evropės (Ernest Koliqi).