Prim. dr. Gani Karamanaga

Terapia antimikrobike

Antibiotikėt janė produkte tė metabolizmit tė baktereve, kėpurdhave, mykrave dhe bimėve tė tjera, tė cilat nė koncentrim shumė tė vogėl ngadalsojnė zhvillimin e mikrobeve (mikroorganizmave) ose shkaktojnė ngordhjen e tyre. Kėto medikamente pėrdoren pėr shumė smundje. Pėrveē anės pozitive, kėto mund tė kenė edhe efekte negative, siē janė ato anėsore, toksike ose alergjike.

Rezistenca. Mikroorganizmat gjatė kohės pėsojnė ndryshime, bėhen tė qendrueshme karshi njė ose mė shumė medikamenteve. Egzistojnė shumė njerėz me rezistencė natyrore tė zvogėluar ndaj mikrobeve, qė nė kushte normale nuk janė aq patogjene.

Klasifikimi

1. Penicilina: Ėshtė antibiotiku i parė pėr pėrdorimin e pėrgjithshėm baktericid nė fazėn e reprodukimit tė qelizave. Penicilinat gjysėmsintetike: amoksicilina, ampicilina.

2. Cefalosporinet: cefaleksini, cefaklor, longacef, tolykar, cefepim etj.

3.Tetraciklinat: amracina, doksiciklina.

4. Kloramfenikoli: pėrdoret rrallė.

5. Aminoglikozidet: gentamicina, amikacina streptomicina.

6. Makrolidėt: eritromicina, linkomicina, klindamicina, roksitromicina.

7. Kinolonėt: ciprocinali, vizireni.

8. Antimikotikėt: griseofulvinia, nistatina, ketokonazoli.

9. Sulfonamidet: trimetropini (Baktrim, Baktamol).

Gabimet tė cilat bėhen te pėrdorimi i antibiotikėve

Mali i Zi zen vendin e parė nė Evropė sa i pėrket pėrdorimit tė antibiotikėve. Antibiotiku shpeshherė pėrdoret nė rastet me temperaturė tė lartė dhe kėshtu mund tė kuptohen si antipiretik (medikament pėr zbritjen e temperaturės). Pėrshkruhet edhe aty ku nuk ka efekt pozitiv. Nuk duhet tė vazhdohet terapia edhe pas zhvillimit tė rezistencės ndaj tij. Gabimet bėhen gjatė dozimit (doza e madhe apo e vogėl). Gjithashtu bėhen lėshime kurė nuk ndėrpritet terapia edhe pas shfaqjes sė simptomeve alergjike dhe toksike. Shpeshherė nuk bėhet aplikimi nė mėnyrė tė pėrshtatshme. Shumė i gabuar ėshtė pėrshkrimi i terapisė antibiotike nė mėnyrė profilaktike. Nuk duhet tė merren sė bashku antibiotikėt me efekte baktericide dhe ato bakterostatike. Antibiotikėt baktericidė janė: Penicilina, cefalosporinat, aminoglikozidet (gentamicina, amikacina, streptomicina), rifampicina (rifamori, rifadina), baktrimi, kinolonet. Bakteriostatikėt janė: tetraciklinat, kloramfenikoli, makrolidet, (eritromicina, linkocina, klindamicina).

Terapia antibiotike nė shtatėzani.

Preferohen: Preparatet e penicilinės (ampicilina, amoksicilina, amoksiklavi, panklavi), cefalosporinat, makrolidet (entromicina, linkocina).

Nuk preferohen: sulfonamidet, kinolonet (Ciprocinali). Janė tė kontraindikuara: aminoglikozidet (gentamicina, amikacina, streptomicina) tetraciklinat (amracinia, doksiciklina, vibramicina), kloramfenikoli.

Pėrfundim

Nė shumė farmaci private (dhe disa tė shtetit) janė tė punėsuar persona tė cilėt nuk kanė kualifikimin e nevojshėm pėr kėtė detyrė. Pėr tė punuar nė farmaci duhet qė personi tė jetė farmacist i diplomuar. Kuadri me shkollė tė mesme mund tė punojė nė pėrgaditjen e medikamenteve, regjistrimin e tyre, administratė dhe punė tė tjera lidhur me kėto aktivitete. Tė gjitha medikamentet (pra edhe antibiotikėt) mund tė merren pa kontrollim tė mjeku (kėtu bėhet fjalė mė tepėr pėr shėrbimin farmaceutik privat). Antibiotikėt kėshtu pėrdorohen pa kėshilla tė mjekut. Shoqata e mjekėve tė Malit tė Zi, konkretisht dega e Ulqinit, do tė luftojė pėr zhdukjen e kėtyre procedurave tė parregullta, jomjekėsore si dhe jofarmaceutike nė kėtė veprimtari shumė tė rėndėsishme nė jetėn tonė tė pėrditshme.

 

Ėshtė pėr tė mirėn Tuaj: mos pėrdorni ilaēe, barna, pa u kontrolluar, pa u kėshilluar me mjekun.