U shėnua 91- vjetori i Kryengritjes sė Malėsisė

Ėshtė ky njė rast kur e kemi obligim t'i kujtojmė trimat tė udhėhequr nga Dedė Gjo' Luli dhe tė tjerėt , tė cilėt gjakun e tyre derdhėn e shkruan njė faqe tė re tė historisė sonė, duke ngritur Flamurin kuq e zi nė majen e Deēiqit- krenarinė e Malėsisė. Ata trima i treguan gjithė botės si duhet mbrojtur votrėn e vet dhe si duhet fituar dhe ruajtur lirinė. Sot kur festojmė kėtė pėrvjetor kaq tė rėndėsishėm kemi arsyen mė tė madhe tė ēmojmė se gjuha e flamuri u ruajtėn me gjakun e derdhur tė trimave tonė, duke lėnė nė amanet gjeneratave tė ardhshme si simbolin e vetėm tė shqiptarisė, simbolin e vetėm tė historisė, tė kaluarės dhe tė ardhmes sonė", tha nė fjalėn pėrshėndetėse nė tė organizatorit Marash Dedvukaj, koordinues i LD nė Dega e Malėsisė. Pėr rėndėsinė e kėsaj date tė shėnuar historike, e cila u shėnua me 5 prill nė Tuz foli profesori i Universitetit tė Tiranės, Gazmend Shpuza. Merita e malėsorėve patriotė tė kėtyre trevave ishte se kėrkesat kombėtare i parashtruan nė emėr tė kombit shqiptar dhe Heroi i Popullit, udhėheqėsi i tyre Dedė Gjo' Luli deklaruar me vendosmėri se 12 pikat e kėtij dokumenti programatik, kryengritėsit i donin jo vetėm pėr vete, por krejt Shqipėrinė. Populli shqiptar me luftėn e tij nė vitet 1909-1912 hapi i pari frontin antiosman tė luftės sė popujve ballkanikė nė fillim tė shekullit XX dhe pėr 3-4 vjet rresht qėndroi i vetėm nė ball tė kėtij fronti. Kryengritja Malėsisė, Hotit, Grudės, Kėlmendit e fiseve tjera nuk i pėrket vetėm trashėgimtarėve tė kėsaj treve. Ajo hynė nė traditėn e artė historike tė mbarė kombit shqiptar pa dallime krahinore, tha Shpuza. Nė kėt manifestim kulturor i cili u organizua nga LDMZdega e Malėsisė dhe krijuesit e rinj morėn pjesė kėngėtarė e artistė tė njohur shqiptarė jo vetėm nga Mali i Zi, por edhe nga Kosova e Shqipėria.

(Buzukupress)