BUZMI - TRADITĖ MBI 2000 VJEĒARE

 

Buzmi ėshtė njė trung, trup lisit njomė; pėrfaqėson lisin e shenjtė parėve tonė kohėrave shumė moēme (parahistorike, ilire dhe protoilire, kohėrave pagane). Lisi i Dodonės ishte zanafilla e tempullit vjetėr tokėn ballkanike dhe ceremonia rrjedh prej kultit lisit. Buzmi digjet vatėr. Si mbas besimit popullor, buzmi shton gjėnė e gjallė dhe prodhimet bujqėsore. disa zona janė shėnuar tri net buzmit: Nata e parė, 24-25 dhjetor (Kėrshėndellat, Kshnellat, kėndellja dimėrore e diellit) buzmi ndizet dhe fiket; Nata e dytė, 31 dhjetor-1 janar (Viti i ri, Kryeviti) buzmi ndizet e fiket; Nata e tretė, 5-6 janar (Dita e benikut, festa e ujit bekuar) buzmi ndizet e digjet.

Ceremonia e festimit dallon si mbas vendit. Tradita e festės buzmit ėshtė shėnuar Kelmend (lihen sende mbi varret e parėve), Malėsi Madhe (theret dash), Dukagjin, Mirditė e Lumė, por mbeturina riteve buzmit janė konstatuar edhe Himarė, Gjirokatėr, Pėrmet, te arbėreshėt e Greqisė. Kashta e mbetur nėn tryezė festės shpėrndahet nėpėr ara, si dhe rreth pemėve, cilave u kėrcėnohen me sėpatė nėse s'japin fryt. Pėrveē krishterėt, e kremtonin edhe myslimanėt Shkodėr (festa e kullanave), fshatra shqiptare Maqedonisė perėndimore (gjatė djegies buzmit mbi vatėr vihet njė plor).

 

Shih BUZUKU 32, 2010:2.

 

Marrė prej internetit: Buzmi; pėrgatiti S. Dobreci

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

ĒKA ĖSHTĖ CARANI

 

Carani ėshtė njė gur katror i vogėl i fiksuar votėr dhe mur shtėpisė. Atė e kishte gati ēdo shtėpi e shestanasve, adet me mija vite i moēėm u ruajt deri vonė.

Qe ēka pėr caranin shkruan Stipēeviqi: Carani* (i vatrės) - parahistori, i punuar kryesisht prej argjilit dhe me dimensione relativisht vogla, nuk ka pasur ndonjė funksion praktik, por vetėm kulti. Ai ėshtė simbol i vatrės shtėpisė, i Hėnės dhe i Diellit, i shpirtrave rojtarė shtėpive, simbol i kultit vdekurve, simbol i kryeplakut familjes e fisit.  Shih BUZUKU 37, 2012:3.

 

*Marrė prej Aleksandėr Stipēeviq: Ilirėt /historia, jeta, kultura, simbolet e kultit/ Botimet Toena,

Tiranė 2002:288-9.

 

Pėrgatiti SGjDobreci 14.2.2010.