GRUAJA E PARĖ ME DOKTORATURĖ

FILOZOFIKE KA QENĖ SHQIPTARE

 

Shkruan Nikė Palkola

 

Elena Lucrezzia Peshkopia ėshtė e para grua shqiptare botė, vitin 1678 ka arritur marrė doktoraturėn Filozofi. Gjatė shekullit ku jetoi ajo ishte gruaja e ditur Evropė. Statuja e Elenės u gjet Universitetin e Padovės, njė nga universitetet vjetėr dhe ndėr njohurit Evropė, dėshmon pėr vlerat e arritjeve jetės saj. Portreti i saj ėshtė gjithashtu edhe dritaren e qelqit rreth 7 metra lartė bibliotekėn “Frederick Ferris Thomson”, kolegjin Vassar Nju Jorkut, SHBA, ku Elena ėshtė portretizuar duke mbrojtur tezat e saj mbi Aristotelin.

Elena Peshkopia lindi Venecia 1646. Ajo pėrfundoi shkollėn e shqiptarėve “Santa Maria dhe San Gallo” Venecia (Scuola di Santa Maria e di San Gallo degli Albanesi). Shkolla ku Elena mėsoi ėshtė themeluar nga fisnikėt e edukuar shqiptarė, 22 tetor 1442 dhe pėr rreth 200 vite vazhdoi funksionojė pėr arsimimin e shqiptarėve deri fund shekullit 18-tė. prej fillimit, djemtė dhe vajzat e frekuentonin kėtė shkollė bashku, institucioni financohej nga taksat paguanin shqiptarėt.

detyrimet pėrfshiheshin edhe gratė, por ato edhe do mund pėrfitonin. Godina e shkollės ishte dizajnuar nga shqiptari Viktor Karpaēi, artist i njohur gjatė periudhės Rilindjes Evropiane, ai mbikėqyri ndėrtimin e ndėrtesės dhe dekorin e fasadave shkollės, pikturat e tij janė gjetur galeritė e Venedikut, Milanos, Parisit (Luvėr), Vjenės dhe Londrės. Prezenca e madhe e shqiptarėve Republikėn e Venecias ėshtė lidhur me zhvendosjet e tyre sa shumė drejt Perėndimit, si pasojė e pushtimit osman.

Elena, e talentuar edhe muzikė, vazhdoi studimet Filozofi dhe Astronomi, duke ndjekur edhe programin e doktoraturės Universitetin e Padovės. Ajo mbrojti teoritė e saj doktoraturės 25 qershor 1678, para profesorėve Filozofisė dhe Logjikės, Mjekėsisė dhe Teologjisė. Ajo u lektore Matematikė Universitetin e Padovės, ku qėndroi deri fund jetės saj shkurtėr. Elena Peshkopia ndėrroi jetė nga tuberkulozi, 26 korrik vitit 1684, moshė shumė re, vetėm 38 vjeēe. Ajo prehet kishėn e “Shėn Lukės” Padova Italisė.

 

<nikepalkola422@gmail.com>, Njujork 18.03.2019

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

MASAKRA E TIVARIT*

 

 

Pėrfundimisht, numri prej 2543 vetash masakruar, sipas burimeve jugosllave e kosovare, po t'i shtosh shifrėn prej 1000-1500 shqiptarėsh vrarė e zhdukur Shqpėri, sipas gjithė burimeve dhe t'i zbresėsh 595 regrutė vrarė e zhdukur nėpėr Shqipėri – sipas raportimeve shtabeve divizioneve jugosllave (396 nga kolona e parė, 30 nga kolona e dytė dhe 170 nga kolona e tretė e muajit mars 1945, cilėt janė pėrshirė shumėn prej 2543 viktimash), rezulton shuma prej gjithsej 2.947 – 3.447 vrarė, mbytur, helmuar e zhdukur tragjedinė e Tivarit.

Kėto shifra nuk janė shteruese. 

Pėr shkaktarėt e kėsaj masakre me pėrmasa ballkanike, deri tani nuk ėshtė marrė ndonjė pėrgjegjėsi, nuk janė nxjerrė mėsime, pėrkundrazi janė vlerėsuar e nderuar ekzekutorėt e saj dhe krimi ėshtė fshehur.

Ndaj edhe ėshtė  pėrsėritur pėrmasa edhe mėdha, deri ditėt tona.

Krimi, ēdo kohė, duhet evidentuar dhe ndėshkuar, pėrndryshe ndėshkon sėrish.

Njė komb nuk mund jetė plotėsisht i lirė, nėse nuk e njeh historinė e tij, nuk mund jetė i kulturuar nėse nuk distancohet nga ēdo lloj krimi e dhune, nuk mund jetė i qetė e pėrparojė nėse nuk ėshtė paqe me veten dhe me tjerėt.

Veēanėrisht, krimet me pėrmasa, implikime dhe pasoja ndėrkombėtare, siē ishte edhe masakra e Tivarit, duhen ndriēuar e gjykuar drejtėsisht dhe dėnuar, paktėn, moralisht, mos mbeten si njollė e pashlyer, si plagė e hapur dhe si urrejtje vepruese, e ngulur thellė ndėrgjegjen e popujve, por kthehet njė mėsim, njė ēlirim, njė arsye shumė pėr qenė mirėkuptimin e bashkėpunim rrugėn e pėrbashkėt drejt paqes dhe integrimit evropian.

*Marrė nga Uran Butka, MASAKRA E TIVARIT DHE PĖGJGJĖSIA E SHTETIT SHQIPTAR, ASD-studio. Tiranė 2011:250.       

Pėrgatiti Simė Gjon Dobreci