Kush ishin Etruskėt

 

Teksti dhe fotografitė:

Sami Flamuri

 

Kush ishin Etruskėt populli mister i gadishullit Apenin dhe a ka lidhje me shqiptar...

 

Para rreth 2900 vjetėsh etruskėt u shfaqėn nga errėsira e historisė – e madje deri shekullin e parė para Krishtit, kultura e tyre pėrckatoi fatin e Italisė dhe hapėsirės perėndimore mesdhetare. Kjo do thotė edhe, se etruskėt krahas grekėve e kanė influencuar shumti kulturėn romake. Ata e quanin veten Raėna. Etruria, territori i ngulimeve tyre shtrihet Italinė qendrore dhe veriore. Ky territor pėrfshinte Toskanėn, pjesėn veriore Latiumit sotėm dhe disa pjesė Umbriens. Shtrirje e tyre madhe territoriale ata e arritėn 500 vjet para Krishtit nga Mantua veri deri Romė jug. Ndoshta duhet thėnė saktė, ata pėrshinė territorin e qytetit Romės vonshme. Sidoqoftė etruskėt ishin ata, fshatrat nga shtatė kodra i bashkuan njė qytet dhe atje themeluan mbretėrinė e tyre.

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Njė popull i veēantė

Periudha nga shekulli i 7 deri 5 para Krishtit ishte epoka e lulėzimit etruskėve. Historiani i antikitetit Dionisi i Halikarnassos i admironte ata si “ hershmit dhe krejt ndryshėm nga popujt e tjerė “. Studiuesit edhe sot e kėsaj dite debatojnė pėr prejardhjen e etruskėve. Shumica mbron tezėn, se ata e kanė prejardhjen nga Azia e Vogėl ( Turqinė e sotme) prej nga kanė emigruar. tjerė i konsiderojnė ata si njė fis ngulitur prej kohėsh vend, me kalimin e kohės u zhvillua. Megjithatė analizat e ADN- popullsisė Toskana mbėshtesin tezėn e parė. Sipas kėsaj ka pasur dhėna, dikur kėtu ka pasur migracion nga Anadolli. Gjuha e tyre nuk ėshtė e krahasueshme me asnjėrėn prej gjuhėve njohura – pėrveėse me lemnishten e kjo gjuhė ėshtė folur njė rajon Egjeut, pra anėn tjetėr gadishullit italian.

 

Shkrimi dhe gjuha e etruskėve janė vetėm mėnyrė segmentare kuptueshme dhe nuk ekzistojnė shumė mbishkrime, arkeologjia mund t’i deshifronte. Njė gjė ėshtė e qartė, ky popull pėrbėhej jo vetėm nga bujq mirė, por edhe tregtarė. Ata ishin mjeshtra shkėlqyer. pėrpunimin e metalit dhe baltės ata kanė arritur kulmin, sikurse e dėshmojnė gjetjet arkeologjike. Kėto mund shihen tani si eksponate ekspozitėn e hapur kėshtjellėn e Karlsruhes.

 

Nėn hijen e romakėve

 

etruskėt nuk janė perceptuar histori, kjo ka bėjė me faktin, se ata shekullin e tretė para Krishtit u shpėrbėnė dhe u zhdukėn kohėn Perandoria Romake po forcohej gjithnjė e shumė. Ndaj nuk habit fakti, shumė zhvillime, cilat i dedikohen sot romakėve, vėrtetė kanė origjinė etruske. Qytetet e tyre kanė rrugė shtruara, planifikuara me vetėdije janė hapėsirat dhe sheshet publike si dhe furnizimi me ujė dhe kanalizimet. Edhe arkitekturė e teknikė ata kanė qenė avancuar, aq sa romakėt kėtė dije mundėn ta pėrvetėsojnė dhe ta zhvillojnė tej. Etruskėt me drejtė mund t’i quash si mjeshtrat mėsuan romakėt, nėn hijen e cilėve qendrojnė ata sot.