INFERMIERĖ TĖ DALLUAR

 

Prim.Dr. Gani Karamanaga

         

Gjatė punės sime shėrbimin shėndetėsor kam punue me shumė infermier dhe infrmiere. Kėsaj radhe po i veēoj disa prej tyre.

 

 

Musa  (Cano) Duli (1924-1996)

 

Musa (Cano) Duli u lind Ulqin 1924. Shkollėn fillore e kreu vendlindje.Pėr shkak kushteve vėshtira u detyrua shkojė Shqipėri, pėr gjetur punė. vitin 1942 shkoi Tiranė te dajat. Atje mbaroi kursin pėr infermier. pas u punėsua spitalin italian, ku punoi dy vjet me mjekė njohur, siē ishin dr. Anagnosti, dr. Groti dhe dr. Matroni.

vitin 1946 iu bashkėngjit Brigadės 13 shqiptare Ohėr, ku edhe punoi njė vit spitalin e atjeshėm.

Njė vit vonė u kthye Ulqin. Ia filloi punės ambulancėn e atėhershme afėr ish-hotelit Galeb. Ishte njeri human, i gatshėm pėr t'u ndihmuar gjithė njerėzve pa dallim feje e kombi. Punėn e infermierit e ushtronte me gjithė zemėr e shpirt. Pa kurrfarė pritese shėronte pleq e plaka, rinj e reja, fėmijė grupmoshave ndryshėm. Me gjithė ishte i afėrt.

Vdiq 1996.

Kujt Ulqin ose rrethinė nuk i kujtohet Musa, shumė njerėz e thirrshin doktor Musa? Njeriu vraponte, i kryente punėt me buzė gaz, njeriu dinte me fjalė ta lehtėsonte dhembjen. Musa ishte infermier i dalluar.

 

 

 

 

 

 

 

Riza  (Ethem) Tahiri

(1937-2003)

 

Riza Tahiri,u lind 28 Shkurt 1937 fshatin Shas, Anės Malit.

Rrjedh nga njė familje e varfėr por mjaft bujare dhe e respektuar.

Shkollėn  8-vjeēare e kreu ne Katėrkollė. Regjistrohet   shkollėn e mesme Tivar, por    cilėn ėshtė i detyruar  ta ndėrpresė  pėr shkak   kushteve   tejet vėshtira  pėr jetesė  nėnės vet, e cila e rriti  jetim bashkė  dhe  me dy fėmijė tjerė.

Kėshtu, pėr siguruar bukėn e gojės, pėr vete dhe familjen, Rizaja fillon punė  rėnda krahu qysh moshė shumė re.

I etshėm pėr shkollim dhe pėr njė jetė mirė, por dhe falė dėshirės kishte pėr t'i ndihmuar njerėzit, me t'u kthyer nga shėrbimi ushtarak, vazhdon mėsimet Shkollėn   pėr infermieri Cetinė.

Mėsimet i  ndjekė krahas punės si infermierė Spitalin e Pėrgjithshėm Kotor.

Mandej Riza Tahiri fillon punėn ambulancėn e Katėrkollės. atė kohė punonte me mjektė: Shefqet Dollakun, Shuajb Resulbegun, Gani Karamanagėn, Rexhep Spuzhėn, Myrto Salaj.

Njė kohė gjatė  ka punue shėrbimin e patronazhit-dhėnijen e terapisė shtėpitė e pacientėve. Punėn e ka punue mėnyrė profersionale, i pa lodhėshėm.

sėmuarve gjithmon ėshtė drejtue me buzqeshje.

 

 

 

 

 

 

 

 

Qamil Kelmendi (1929-1997)

 

Ka lindur me 1929 Pejė. Shkollėn pėr infermieri e pėrfundon Slloveni, mbas  shėrbimit ushtarak. Me 1959, me familje vjen jetojė Ulqin. Punėsohet menjėherė vitin 1960 dispanserinė antituberkulotikė, atėherė ka qenė vendosur shtėpinė e Joko Zecit Ranė. Ka punuar me mjekun dr. Vlado Vukēeviq, ftiziolog, me cilin ka punuar edhe Pejė, para ardhjes Ulqin.

Prej vitit 1966, kur ndėrtohet stacioni shėndetėsor  i ri, lokalitetin i sotėm Pushimores Pensionistėve, kalon shėrbimin e Patronazhit ku punon deri   pension.

Qamil Kelmendi i takon gjeneratave vjetra punėtorėve mjekėsi, cilėt kanė  punuar kushte vėshtira se  kėto i kemi ne sot. Punėtor i palodhshėm, kohė gjatė ka punuar nėpėr gjithė territorin e Ulqinit urban, duke zbatuar rekomandimet e mjekėve. Gjithashtu si rėntgen-teknik ka dhėnė edhe kontributin luftėn kundėr tuberkulozit, sėmundje e cila ka qenė atėherė shumė aktuale. Ka vdekur Ulqin, vitin 1997.

Q.B. ishte i smur rėndė. Qamili ēdo ditė sipas rekomandimit mjekut i bėnte inzhekcione kundėr dhimbave. I thoshte :

“Sot dukesh ma mirė..”

Kur ikte Qamili i smuri mendonte: “Ēka thot ky, unė e shoh vedin, nuk jam ma mirė..”Por prap se prap fjaltė e Qamilit e qetsojshin dhe i japing shpresė.

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Salė  (Islam) Ēobi  (1943 – 2011)

 

Sala lindi Kėshtenjė, 1943. Arsimin fillor e kreu fshatin e lindjes, ndėrsa shkollėn tetėvjeēare, Ostros. Ishte ndėr parėt ia mėsyu arsimit mesėm gjeneratėn e tij. Ai zgjodhi mjekėsinė duke pasur parasysh se nevoja e madhe e popullatės pėr punėtorė shėndetėsor ishte e madhe. Me fjalė tjera, kuadrot mjekėsore ishin pėr kohėn kuadro deficitare. Kjo edhe nga vetė fakti se zonat e thella, siē ishte Kraja aso kohe, kishte  nevojė pėr kuadro mirėfillta medicinale. Shkollimin e mesėm medicinės Sala e nisi Gjakovė, e vazhdoi Cetinė dhe e pėrfundon Prizren.

Punėsohet Ambulancėn e Krajės, Ostros,  ku shėrben deri vitin 2002, kur del pension. Ka qenė dėshirė e madhe e tij studionte mjekėsinė, por siē thoshte ai, strukturat e atėhershme nuk ia mundėsuan ta realizonte ėndrrėn jetėsore, me preteks se duhej patjetėr jetė shėrbim popullit.

Sala do mbahet mend edhe pėr aktivitete shumta dhe larmishme kulturore Krajė dhe gjerė. Ka qenė njėri ndėr aktivistėt e dalluar SHKA “Kraja”.

Padyshim se roli i spikatur i tij ėshtė roli i zotit shtėpisė filmin dokumentar “Dasma e Krajės”, realizuar prill vitit 2001, autorit Muharrem Hardolli.

Me vdekjen e tij  Kraja humbi punėtorin shėndetėsor pėr shumė vite u shėrbeu me pėrkushtim pėrkujdesjen primare shėndetėsore, fqinjėt dhe afėrmit mikun dhe shokun besnik, ndėrsa familja njeriun dashur.

 Ashtu siē ishte i veshur me mantel bardhė, bardhė e kishte zemrėn.