SI U KRIJUA REPUBLIKA E MIRDITĖS

 

Nga LEON MOLLA

 

Mirdita si Krahinė autonome po ashtu dhe Principatė nga viti i largėt 1491 mbeti e lirė dhe me drejta plota. Mirdita si Principatė shpesh herė ka marrė nėn mbrojtje Shalė, Shosh, Han, Hot, Grudė, Malėsi, Kelmend, Prizren, Shkup, Kurbin, Lezhė.

Vėshtirėsitė mėdha politike, Mirdita do ti kalonte vitin 1919 e vonė, pasi Malėsorėt e Shkodrės me pagesė Serbisė vranė afėrsi Lezhės Princin e Mirditės Preng Bib Dodėn (Gjomarkaj) dhe shenjė hakmarrje disa Mirditor ndodheshin Shkodėr kryen vrasje dhe masakėr banorėt Shkodranė shenjė hakmarrje pėr Princin e tyre.

Mirditė u mblodhėn dhe u bėnė gati 740 luftėtarė pėr sulmuar Shkodrėn me qėllim hakmarrjen e vrasjes pabesi Princit. Menjėherė Konsulli Francez Shkodėr thirri njė takim urgjent Marka Gjonin (Gjomarkaj) dhe i kėrkoj ndėrhynte e qetėsonte popullin, kjo u arrit, Marka Gjoni (Gjomarkaj) i kthej mbrapsht forcat Mirditore i ishin afruar Naraēit. vitin 1920 qeveria e Tiranės kishte planifikuar shpėrbėrjen e Mirditės duke e coptuar dhe shpėrbėrė tre pjesė, (Prefektura).

Kjo lojė e Tiranės irritoj Derėn e Gjomarkaj dhe mbarė Mirditėn, kėshtu Dera Princėrore e Mirditės thirri njė mbledhje urgjente 12 Bajraktarėt dhe gjithė Kryetarėt e fiseve pėr njė mbledhje me vendosur pėrfundimisht mbi fatin e Mirditės. Mbarė populli doli malit dhe u pozicionuan afėr kufijve ndante me Shkodėr, Lezhė, Kurbin, Mat, Dibėr dhe Kukės. Tashmė gjithė vendin ishte shpallur gjendje e jashtėzakonshme. Dera Princėrore dhe Krerėt e Mirditės diskutuan dhe vendosėn pėrfundimisht Mirdita shpallej REPUBLIKA E MIRDITĖS me President, Kushtetute, dhe Administratė.

Gjithashtu u nisėn telegramet e tyre shteteve Perėndimore duke kėrkuar ta njihnin si Republikė, njė kohė shumė shkurtėr, Republikėn e Mirditės e para e njohu Franca, pasi lidhjet e Mirditės me Francėn ishin prej kohėsh sepse Princi i Mirditės Preng Bib Doda (Gjomarkaj) ishte Kumbarė i Napoleon Bonapartit III dhe Franca ishte garantuesja diplomacinė Evropiane mbronte paprekshmėrinė e Mirditės. Fill pas Francės, Republikėn e Mirditės e njohėn Austria, Hungaria, Gjermania, Italia, Spanja dhe Vatikani. Mirdita u shpallė Republikė me 21 Korrik 1921.

President i Republikės Mirditė: Gjon Marka Gjoni (Gjomarkaj). Ministėr i Punėve Jashtme: Andon Ashiku. Ministri i Luftės: Prenk Lleshi. Ministri i Punėve Brendshme: Zef Ndoci. 12 deputetėt Republikės Mirditės ishin 12 Bajraktarėt e Mirditės. Pas kėtij lajmi Mirdita shpallet Republikė dhe e cila u njoh nga shtetet Perėndimore, menjėherė forcat e qeverisė Tiranės nisin ofensivėn ushtarake drejt Mirditės ku u njė luftė titanike e cila u pasqyrua nga mbarė Media Ndėrkombėtare me Kryetitujt: “Republika e Shqipėrisė sulmon ushtarakisht Republikėn e Mirditės”, pra tregohej qartė Republika e Mirditės u njoh Perėndim si Qeveri, Flamurė, Vulė, Pulla Postare etj. por kjo nuk do zgjaste shumė pasi Presidenti i Republikės Mirditės Gjon Marka Gjoni (Gjomarkaj) kėrkoj Mirdita ndėrpriste luftėn sepse sipas tij kishte si qėllim mos derdhej gjak vėllazėror.

Pėrfundimisht Historinė Evropianė u njoh Republika e Mirditės si kurė u njoh parė Principatė e pa prekur pėr 500 vjet me rrallė, kurse “intelektualėt” e Shqipėrisė, siē e sulmuan baballarėt e tyre ushtarakisht, e sulmojnė edhe sot me penė duke i mohuar historinė dhe faktin e qenit dikur Mirdita Republikė.

/konica.al/ E mundėsoi Nikė Palkola