SIMBOLI I GJARPRIT NĖ MALĖSI TĖ MADHE

 

Shkruan Anton Pllumaj, Tuz - Malėsi e Madhe

Thuhet popull se ē'do shtėpi ka gjarprin e vet. Besohet se ata zakonisht janė qetė. Gjatėsia e tyre ėshtė e ndryshme, thuhet se mund jetė edhe deri dy metra. Shqiptarėt i thonė "gjarpri i shtėpisė" ose "Ora e shtėpisė", bile edhe "Roja e shtėpisė". Malėsi Madhe termi "Ora e shtėpisė" ėshtė pėrdorur gjithmonė. Edhe sot e kėsaj dite ky term pėr gjarprin shtėpi nuk ėshtė hequr nga fjalori. "Nuk ban ta mbytni gjarpnin e shtėpisė sepse ai ruan shtėpinė nga kėqijat, nga ligat”, na thonin prindėrit kur shtėpi dukej ndonjė gjarpėr. Ai ka punėn e vet. Nuk ka punė me ne, na thoshin moshuarit. Ata dikur lėvizin nėpėr shtėpi lirisht dhe askush nuk guxon t'i ngacmojė, kėshtu shpesh herė janė gjetur nėpėr rrobat apo mbulesat e fjetjes, nėn jastekėt, nėpėr djepat e foshnjave. Besohet se dikur iu jepej qumėsht vendet e caktuara, ku gjarpri i shtėpisė zakonisht e kishte daljen e vet. Thuhet nėse e mbysim gjarprin e shtėpisė, atė shtėpi ndodhin ngjarje kobshme, u digjet shtėpia, mund vdesė dikush prej anėtarėve familjes, t'u hajė ujku bagėtinė, bjerė rrufeja shtėpi ose stallat e bagėtive. bisedė me disa moshuar, ndėr tjera thonė se "koka e gjarprit mbron nga magjia, falli". Vajzat e bukura dhe nuset e reja shtėpisė, me qellim mbrohen nga magjia e kanė mbartur kokėn e gjarprit, qafė dhe midis gjinjve. fakt, kur dikush rastėsisht gjatė punės pėrditshme arė, duke korrur grurin, thekrėn, ia merrte kokėn, cilėn sipas nevojės vonė mund t'a mbante njė vajzė ose nuse e re e shtėpisė. Koka e gjarprit e mbajtur qafė ose midis gjinjve ėshtė njė ritual i trashėguar nga ilirėt, cilėt besonin forcėn mbrojtėse gjarprit. Gjarpri edhe sot e kėsaj dite tek shqiptarėt konsiderohet si "roje e shtėpisė" dhe mendohet se secila shtėpi diku themelet e saja e ka gjarprin e vetė i cili e mbron shtėpinė. Kjo s'ka si mos ndodh edhe Malėsi Madhe, populli i cilės trevė ka ruajtur kujtesėn e vet shumė gjana nga paraardhėsit e tyre, fisit ilir i Labeatėve. Prandaj kur ai paraqitet oborrin e shtėpisė as nuk mbytet e as nuk ngacmohet, por lihet i qetė. Pra, koka e gjarprit tek shqiptarėt e ka pasur kuptimin e njė objekti sigurie pėr individin dhe shtėpinė.

Dėshmi pėr kėtė mitologji ilire paraqet edhe gdhendja e simbolit gjarprit gurėt e kullave, shtėpive, pllakat e varreve etj. Malėsi Madhe ky fenomen haset gjithandej shtėpitė e banimit dhe varrezat.

Asnjė kafshė simbolikėn religjioze tek ilirėt nuk ka luajtur rol rėndėsishėm sa gjarpri. Kjo kafshė misterioze, me formė jashtėzakonshme e cila pa zhurmė zvarritet dhe del nga thellėsia e tokės aty ku jetojnė demonėt dhe zotat e nėntokės, si dhe shpirtrat e ndjerėve, i cili me kafshimin e vet mundet aty pėr aty ta mbys jo vetėm kafshėn, por edhe vetė njeriun, ka nxitur respekt.

Lidhur me domethėnien e gjarprit ne disa para antike kemi njė skene pėrnjėmend interesante, dėftuar paranė e kolonisė greke Pharos (qyteti i vjetėr i sotėm ne ishullin Hvar, Kroaci). te shohim gjarprin kokėngritur, i cili ēohet kėrcėnueshėm pėrballė sqapit. Gjarpri atė monedhė simbolizon banorėt ilirė  vendorė, ndėrsa cjapi ardhacakėt greke. Paraja ėshtė nga shekulli IV para Krishtit, e kohės kur kolonizatorėt grekė kanė themeluar vendbanimin e vet atė vend dhe kur, mes ardhacakėve e vendoreve, kane zotėruar marrė-dhėnie acaruese. Gjarpri kėtė skenė dramatike, ėshtė mbrojtėsi i vendoreve hershėm ilirė dhe, padyshim, ai ka pasur edhe rolin totemistik mbrojtės besimet e tyre.

Rol mbrojtės gjarpri ka pasur edhe ndėr Labeatėt, fisit ilir ka banuar rreth Liqenit te Shkodrės. paratė metalike, prera nga Labeatėt shekullin II para Krishtit, shihet lundrakja (anija), e cila sqepin (pulenin) e bashit e ka formėn e gjarprit. Ėshtė e mirėnjohur se sqepin e anijeve (luftarake apo tregtare) gjenden gjithmonė shtatoret e kafshėve, qenieve mitologjike e tjera, dhe se, ne kohet e mėvonshme, gjenden edhe truporet apo dritėshkronjat ose flamujt e shenjtoreve, te cilėt, si pajtorė anijes, kane pasur pėr detyrė t'i ruajnė dhe t'i mbrojnė anijen e detarėt nga moti i keq, ndeshtrashat, anijethyerja, apo nga sulmet e anijeve armike, me cilat u ėshtė dashur luftojnė. njėjtėn detyrė e ka pasur edhe gjarpri sqepin e anijeve lundrakave labeate.

Mbi gjarprin mbron detarėt e peshkatarėt kemi njė reminishence nga koha e re, dhe atė pikėrisht nga Liqeni i Shkodres, pra nga territori i Labeateve vjetėr. Sipas rrėfimit, i cili ėshtė ruajtur deri sot e kėsaj dite, peshkatarėt kanė lundruar dhe peshkuar Liqenin e Shkodrės, kane pėrjetuar ndeshtrashen. Motkeqja me furtune ėshtė ngritur befasisht, e ka trazuar syprine e ujit liqen, dhe e ka pėrplasur lundrakėn e tyre pėr njė qetė nėnujore, ashtu , me atė rast, kic ėshtė hapur njė vrimė, nėpėr cilėn ka depėrtuar uji me shpejtėsi. Peshkatarėt janė ballafaquar me rrezikun e mbytjes. Tėrė kėtė skenė trishtė e ka admiruar nga buzėliqeni njė gjarpėr i madh, i cili menjėherė ka rrėshqitur ujė dhe, me trupin e vet, e ka mbyllur vrimėn lundrakė, duke e shpėtuar atė mos fundoset.