PASQYRĖ JO VETĖM E MĖSUESVE, POR EDHE

E PRINDĖRVE DHE E GJITHĖ SHOQĖRISĖ KOSOVARE 

 

Shkruan Augustin Palokaj

 

Ēfarė dėgjojnė fėmijėt e moshės shkollore nėpėr shtėpi dhe shoqėri, ēfarė shembujsh kanė dhe si i motivojnė. Rriten duke dėgjuar se zgjidhja ėshtė largimi nga Kosova, se diploma nuk vlen asgjė, se pėr gjetur punė duhen lidhje, shpesh edhe politike. Shkojnė shkolla ku askush nuk ngel klasėn, ėshtė skandaloze. U japin mėsim profesorėt nuk mendojnė se vetė duhet mėsojnė shumė dhe cilėt duhet frikėsohen nga drejtorėt apo prindėrit. Penetrimi i madh i kosovarėve internet ėshtė shifėr mashtron, sepse ai penetrim nuk bėhet pėr hulumtime shkencore, por pėr humbje kohe dhe devijim i rinjve nga detyrimet e tyre pėr edukim. Prandaj nuk duhet fajėsuar vetėm mėsuesit pėr nivelin katastrofal dijes fėmijėve Kosovės.

Edhe fillimi i kėtij dimri na solli njė goditje rėndė pėr imazhin e gabuar kemi vetė pėr veten dhe pėr Kosovėn: se “ajri i vendlindjes ėshtė i miri dhe se kemi njė rini dhe fėmijė aftė janė e ardhmja e vendit tonė”. Nėse vazhdohet me trendėt ēfarė i kemi kėto ditė, me nivelin e edukimit, sipas testit PISA-s ėshtė ndėr ulėtit botė dhe me nivelin e  ndotjes ambientit, ėshtė ndėr lartit botė, Kosova nuk do ketė njė ardhme mirė.

Pse ėshtė kėshtu puna me ajrin, tashmė dihet. Sepse nuk ėshtė investuar me kohė rinovimin e duhur gjeneratorėve, nuk ėshtė menduar e as zbatuar mirė ndonjė politikė e ruajtjes ambientit, ndėrsa pėr “ndryshimet globale” politikanėt flasin me tallje e jo me seriozitet. Pėr ndryshuar ambientin, Kosovės i duhet njė popullatė e vetėdijshme pėr dėmin nga ndotja e pėr kėtė duhet pritur ndonjė gjeneratė re. E gjeneratat e reja po ngecin shumė shkollim, prandaj nuk dihet se si do mendojnė e punojnė kur rriten. E se asgjė nuk shkon drejtim duhur, e dėshmoi edhe njė herė testimi i PISA-s. Pritej hera e kaluar, kur Kosova ishte nga fundi i listės, do shėrbente pėr ndonjė ndryshim, por prapė erdhi lajmi se jemi ndėr fundit botė dhe shumė, shumė larg nga ata me cilėt duam krahasohemi.

Po bėhen analiza se pse ėshtė kėshtu. Dhe shpesh faji kryesor, me drejtė, hidhet sistemin e shkollimit. Tema dominuese viteve fundit kėtė sistem kanė qenė rrogat e mėsimdhėnėsve. Dhe ato janė rritur, sidomos prag zgjedhjeve, por kjo nuk ka siguruar pėrmirėsim sistemit. BE-ja radhazi ka kėrkuar pėrmes raporteve progresit rritet kualiteti i edukimit, depolitizohet sistemi i shkollimit, rritet pėrqindja e dėrgimit fėmijėve sistemin parashkollor, ndėrsa shkollimi i lartė t'u pėrshtatet shumė kėrkesave tregut punės. Por nuk janė mėsimdhėnėsit vetmit fajtorė. Fajtorė janė edhe prindėrit dhe e tėrė shoqėria.

Ēfarė dėgjojnė fėmijėt e moshės shkollore  nėpėr shtėpi dhe shoqėri, ēfarė shembujsh kanė dhe si i motivojnė. Rriten duke dėgjuar se zgjidhja ėshtė largimi nga Kosova, se diploma nuk vlen asgjė, se pėr gjetur punė duhen lidhje, shpesh edhe politike. Shkojnė shkolla ku askush nuk ngel klasėn, ėshtė skandaloze. U japin mėsim profesorėt nuk mendojnė se vetė duhet mėsojnė shumė dhe cilėt duhet frikėsohen nga drejtorėt apo prindėrit. Penetrimi i madh i kosovarėve internet ėshtė shifėr mashtron, sepse ai penetrim nuk bėhet pėr hulumtime shkencore, por pėr humbje kohe dhe devijim rinjve nga detyrimet e tyre pėr edukim. Prandaj nuk duhet fajėsuar vetėm mėsuesit pėr nivelin katastrofal dijes fėmijėve Kosovės.

Nuk besoj ketė ndonjė vend zhvilluar, i cili ėshtė shumė para Kosovės listėn e PISAS-s, me aq shumė nxėnės shkėlqyeshėm sa kanė dalė Kosovė sipas sistemit vlerėsimit. Por kjo dėshmon se sa pak kritere ka Kosovė. Bėhet problem kur dikush ngel klasėn. Madje mėsimdhėnėsit kėrcėnohen edhe kur i japin ndonjė nxėnėsi notė 3 apo 4. “A debil, asht djali jem s'ia jep 5 a?”, mund dėgjohen prindėrit duke kėrcėnuar mėsimdhėnėsit. Kėshtu notat e nxėnėsve Kosovė janė bėrė pjesė e mashtrimit fėmijėve dhe prindėrve, pastaj kėnaqen duke besuar se i kanė fėmijėt shumė aftė.

Belgjikė, ėshtė lart listėn e PISA-s, por jo edhe e kėnaqur, mbi 30 pėr qind e fėmijėve paku njė herė gjatė shkollimit pėrsėritin vitin. Por nga kjo nuk bėhet asnjė tabu, e as problem. Madje ka raste kur nxėnėsi kalon vitin, por prindėrit, mėsimdhėnėsit dhe drejtorėt e shkollės mendojnė se pėr qenė fėmija i pėrgatitur pėr sfidat e jetės, ėshtė mirė pėrsėrisė edhe njė herė vitin, e pastaj do ta ketė lehtė vazhdojė. Sepse dija, shkathtėsitė dhe pėrgatitja pėr tutje janė qėllimi i shkollimit e jo notat dėftesė pėr t'u lavdėruar oborrin e ndėrtesės apo plazh gjatė verės.

Po t'i kishte ndonjė nxėnės Belgjikė, Francė apo ndonjė shtet tjetėr gjitha notat maksimale, gjitha lėndėt, do dilte TV si lajm i veēantė. Sepse kėshtu ėshtė ndėrtuar sistemi i vlerave dhe vlerėsimeve.

Pėrsėritja e klasės duhet bėhet dukuri normale edhe Kosovė, por si rezultat i kritereve barabarta pėr gjithė. Prindėrit duhet merren shumė me fėmijėt e tyre. Jo t'iu ndihmojnė pėr t'i bėrė detyrat, por kontrollojnė se a i kanė bėrė apo jo, dhe a po mėsojnė apo jo. mos mendojnė se penetrimi internet dhe shkathtėsitė pėr pėrdorur telefonat e zgjuar po i bėjnė fėmijėt e tyre zgjuar- mund ndodhė e kundėrta dhe kjo t'i bėjė ata jenė sipėrfaqėsorė dhe izolohen njė botė abstrakte duke ngecur ndaj bashkėmoshatarėve tyre botė.

Por gjithēka mund kalojė sikur edhe parė. kėto dy lajme kėqija, se kosovarėt kanė fėmijė tejet pashkolluar, me standard modern, ndoshta edhe analfabetė, se thithin ajrin tejet ndotur, i solli dimri, harrohen tash kur do festojmė dy javė vitin e ri, pastaj vjen pranvera, pas saj vera e kėshtu me radhė, deri te testimi tjetėr dhe matja tjetėr e ndotjes ambientit.

© KOHA