Portreti orgjinal i Skėnderbeut 

Shkruan: Naim Flamuri

Portreti i vetėm orgjinal i Skėnderbeut 1466-n, ku qartazi shihen shenjat e vrragave plagės luftės, njė prerje e djegie te syri i djathtė, njė pikturė tejet e detajuar, e ngrohtė, pothuajse dydimensionale, e ėshtė habi pėr atė kohė, ka autorė vėllezėrit Bellini. Duket buza e kacavjerrun, (shenj damari form dregze plagė) vetullat e pakta, faqja me mollėza gjera..mjekra e lėmuar profetike, syri trim, kapakėt gjysmė lėshuar dhe trupi i krrusur prej atleti…

Edhe njėherė ky shkrim i imi, plotėson guriēkė pas guriēke mozaikun e plotė sesi dukej Skanderbegu vėrtetė. E kjo shenjė e veēantė, plagė lufte, tėrthorazi e konfirmon se gjitha sa janė prezantuar pikturė janė nga ky “Origjinal” e jap kuadratin e fotos… Pasojnė vonė gjitha gravurat, simbolikat, e portretet e ballinave botimeve panumėrta Historisė Skėnderbeut, gjithė figurinat e portretit Skėnderbeut vijnė nga “origjinali” I Firenzes…..( tani shekullin 15-tė s’ka pasur mundėsi fotkopjimit libra pikturės ashtu si ishte prandaj u bėnė gjitha gravurat e vizatimet sipas origjinalit… Tek ne me shekullin 20-tė piktura origjinale e familjes Bellini vjen dritėn e vėrtetė). Dhe sot do bindeni se gjithė ata do ta vizitojnė Galerinė Ufizzi, ku gjendet ky portret unikal, i ruajtur 500 vjet bėhet fjalė pėr fytyrėn e njė njeriu ashtu siē ka qenė, ku ėshtė bėrė kujdes edhe pėr detajin e plagės. Njė gjė mua bėnė shumė pėrshtypje, ėshtė se kur shihet mėnyra skulpturale e dydimensionale e portretit, ėshtė madje aq e thelluar, e tregon tėmth varrėn (plagėn) e topuzit, syrin e majtė (po ishte shpikje, pse duhej ishte patjetėr ky detaj ashtu si i djegun e pasqyrohej me kėmbėgulje nga piktori). Ndaj sot me me carbon date duhet te bėhet ēmos datohet, verifikohet, ky portret i Kryeheroit, hulumtohet deri ne detajet hollėsishme. Nėse bėhej, do dilte njė punė e paqme….andaj druhem pėr shkoqitjen e kėtij portreti….jemi shumė me fat e kemi.

Kush e pikturoi restauroi e si mbeti…Ėshtė ēėshtje tjetėr portreti i vetėm orgjinal i Scanderbeg-ut nga i famshmi Bellini Romė, u realizua dy vjet para helmimit tij Lissus, Lesh, Lezhė..1468, e synin e majtė vėrehen vrragat, shenjat e plagės me topuz, duken ende.

Autorėsia brenda famijes Belini? Konica e Frashėri pėr portretin e Skėnderbeut

Kėshtu e thotė i madhi Faik Konica: Sipas autorit austriak artikullit Vjetarit koleksionit Shtėpisė Perandorake Vienės, Friedrich Kenner, Konica mėsoi se vitin 1462/3 artisti i njohur italian familjes Jacopo Bellinit( 1400 – 1470) 4 vjet i madh se Skėnderbeu, dhe dhėndrit tyre, Andrea Mantegna,( 1429-1507), kishte pikturuar Skėnderbeun gjatė ditėve ai qėndroi Itali. Aty shkruhej gjithashtu se origjinali i Bellinit ka humbur, ndėrsa njė nga tablotė ndodhet koleksionin e arkidukės ėshtė riparimi atij portreti autentik. Po sipas atij artikulli, tabloja ėshtė riparuar portreti origjinal ndodhej njė muze Firence”. (Ėshtė fjala pėr Muzeun e njohur Uffizi).

Kėshtu e shkruan studiuesi Ferit Hudhri: Gjatė restaurimit kryer nga Barbara Schleicher (dhjetor 1993-maj 1994), portreti i Galerisė Ufici u ēlirua edhe nga disa ndėrhyrje njė piktori anonim mbi punėn e Altisimos. Mbishkrimi me gėrma mėdha bardha: GEORGIVS SCANDERBEK, cilin e kemi parė riprodhimet e deritanishme, nuk ka qenė punė e mjeshtrit Altisimo, por e piktorit anonim. Pas restaurimit u zbulua mbishkrimi origjinal; GEORGIVS CASTRIOTVS SCANDERBECVS, (Gjeorgjiu Kastriotus Skannderbekus) me gėrma vogla praruara ar. Ndėrkohė marrim edhe njoftimin se, me organizimin e ri i ėshtė bėrė kėtij muzeu, portreti i Skėnderbeut, tashmė i restauruar, ėshtė ekspozuar korridorin e parė Galerisė. Ja ēfarė thotė Kristo Frashėri: Mbėshtetur edhe kėto arsyetime Kristo Frashėri arrin pėrfundimin se “me kėto dhėna mund thuhet se ky portret duhet ketė bėrė pjesė shek. XVI koleksionin e Pal Jovit. Rruga ai ndoqi nga Muzeu i Komos atė Vjenės, pėr ne tani ka pak rėndėsi, pėrderisa kemi rėnė gjurmė tij dhe kemi dorė riprodhimin e tij fotografik. pėr , pėr ne autori i portretit ėshtė nga familja Bellini”. (Kristo Frashėri, Skėnderbeu, jeta dhe veprat. Tiranė 2002, f.266)

Ja ēfraė thotė studiuesi i artit, Rexhep Goēi: “ka mendime figurėn e Skėnderbeut e ka punuar pėr herė parė piktori i njohur italian Jacopo Bellini. I ati i vėllezėrve Bellini, nuk sjell dhėna sakta, por mbėshtetet thėniet e mėsipėrme. Gjykimi i tij se ėshtė i afėrt mendimi se ky krijues (XH. Bellini – F.H.) e portretizoi heroin tonė kombėtar, sepse pėr kėtė figurė kishte dėgjuar Venedik ( botėn e krishterė) dhe Stamboll ( botėn islame). Mirėpo, portreti i Skėnderbeut nga Bellini lidhet me vajtjen e heroit Romė dhe Napoli, 1466. Sipas disa dhėnave, Familja e Jacopo Bellinit, Xhentile Bellini dhe i vėllai i tij Xhovani Bellini dhe dhėndri Andrea Mantegna, kishin lidhje ngushta me disa shqiptarė, cilėt u shquan botėn e artit dhe shkencės. Kėto lidhje duken miri me themelimin e “Shkollės Shqiptarėve” Venedik 1442 dhe nėpėrmjet piktorit madh Vitore Karpaēios.

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Autori i kėtyre radhėve gjithashtu ka qenė i mendimit se tabloja e Kristofano Altisimo-s ėshtė nga hershmet dhe mund jetė krijuar duke riparuar tablonė origjinale pikturuar nga i ati i Gentile Bellinit, Jacopo Bellini.

Portreti i hershėm i Gjergj Kastriot Skėnderbeut daton vitin 1466. Gentile Bellini, vitin 1466 kur Heroi vizitoi qytetin e Lagunovės Itali, e pikturoi atė me urdhėr autoriteteve venedikase, kjo sipas autorit Friedrich Kenner, mendohet se portreti ka qenė me profil majtas.

Si pėrfundim

dimrin 1466 kur ėshtė pikturuar, Skėnderbeu ishte 60 ose 62 vjeē – pra disa vjetėsh para vdekjes. Sytė i ka, si dhe kopjet e tjera, ende me vitalitet, pamje fisnike, me njė dinjitet e thjeshtėsi paparė. gjitha portretet e asokohe janė ngurta, kurse ky portret i lėngshėm, dydimensional do thosha, me njė thellėsi transhendeton kohrat. Unike ėshtė nga gjithė dinjitarėt njeh historia, ky Autoportret ka spikatur plagėn nga topuzi, e pėrmend edhe Barleti, Vrraga, e Prera tėmthin e djathtė, njė gjė veēantė, buza e lavjerrun shifet njė dregzė plage e ngritur si damar, edhe sot po shihet ėshtė pothuasje tejet dramatike. Po ashtu, njėsoj si dhe te kopjet e tjera mjekra e gjatė, deri te parzmat, e thinjur gati profetike e lėmueshme dhe mustaqet e gjata perdredhura. Portreti ka tiparin karakteristik, me te cilin jemi mesuar ta pėrfytyrojme Heroin; vetullat e pakta holla, faqja e gjerė, mollzat e theksuara, jo rrudha ballė, as fytyrė, hundėn e harkuar (e thyer nga shkolla e iēogllanve e Janiēerve Edirne)

Skėnderbeu mban mbi kokė bereten karakteristike “alla Carmagnola”, nėn cilėn duket peceta e bardhė.

Fytyra tregon se kemi bėjmė me njė njeri, edhe pse ėshtė moshėn 60 e ca-vjeēare dhe me gjithė stėrmundimet nga luftėrat e vazhdueshme dhe nga shqetėsimet e pandėrprera, paraqet vitalitet theksuar dhe nuk ka shenja paralajmerojnė vdekjen e tij afėrt