NĖ KĖRKIM TĖ HISTORISĖ MIJĖVJEĒARE

Shkruan prof. Dr.  Jahja Dranēolli, Fakulteti Filozofik, Prishtinė*

 

Kėto ditė shtatori shėnohet pėrvjetori i formacionit parė shtetėror Arbėrisė mesjetare i pėrmendur 1166...! Pas njoftimeve burimeve bizantine shekujve XI-XII, etnonimi arbėr, kėtej edhe treva ku jetonin arbėrit, zuri quhej dokumente kohės Arbėri. Ndonjė historian i sotėm ka paraqitur zvogėluar hapėsirėn gjeopolitike arbėrve dhe Arbėrisė gjatė mesjetės. kėtė kuadėr ėshtė bėrė pėrpjekje jo rrallė shteti i Arbėrit gjatė mesjetės kėrkohet njė trevė ngushtė Shqipėrisė sotme. Dokumentet e kohės provojnė se arbėrit gjatė mesjetės duhet parė tėrė arealin tonė etnik dhe duhet kuptuar se “vendbanimi i sotėm i shqiptarėve nuk ėshtė njė trevė ekspansioni, por trevė restriksioni, pėrfundim i njė ngushtimi pandėrprerė gjatė historisė”. kėtejmi, gjatė mesjetės formacionet shtetėrore arbėrore u ngritėn treva bregdetare nga Arta deri Raguzė. Ndėrkaq, krahinat lindore trevat e qyteteve Nish, Shkup e Ohėr, krahinat pėrgjatė rrugės rėndėsishme Nish - Shkup - Manastir - Kostur - Janinė - Artė formonin kufirin lindor deri ku shtriheshin trojet etnike arbėrore. viset veriperėndimore Arbėrisė Sipėrme herėt (shek. XI) ishte formuar njė njėsi gjeopolitike me emrin Dioklea, e cila gjatė shekujve mesjetės pėrmendėt edhe me emrin Zeta (Xenta, Zenta) si pjesė e Arbėrisė.

Boshllėqėt burimet kemi nuk na lejojnė ndjekim me hollėsi rrugėn dhe rrethanat cilat ndikuan formimin e Arkondisė Durrėsit si organ i sundimit nga kryezotėrinjtė vendės. Ne mund mbėshtetemi supozim se forcimi i vazhdueshėm ekonomik i elementit vendas ēoi konflikte dhe, fundi, njė mėnjanim pėrkohshėm faktorit bizantin; nga njė arkonti vasale, fillim ende e varur, u krijua, njėlloj si vende fqinjė, njė shtet feudal i pavarur. Njė burim historik monumental i vitit 1166 na jep njė pikė tjetėr referimi lidhje me shkallėn e ndėrmjetme rolit gjithnjė madh shtresave sunduese vendėse. Ėshtė fjala pėr njė princ Arbėrisė, i cili pėrkrah ofiqarėve lartė laikė dhe kishtar, mori pjesė njė kremtim ceremonial pėr shugurimin e kishės Shėn Trifonit Kotorr. ceremoni kishte marrė pjesė edhe Isaku, administrues bizantin pėr Dalmaci, Diokle dhe Arbėri. Edhe pse, Ndreu (Andrea), princ apo prior i Arbrit, e njihte atėbotė sovranitetin bizantin, megjithatė, bėhet e ditur se autonomia politiko- administrative e Arbrit ishte rritur, siē mund shihet edhe nga privilegjet e vitit 1153 perandor Emanuelit dhuruar Krujės, qendėr e Arbėrisė. Nga analiza e hollėsishme e njė titulli ngjashėm, e funksionit Priorit Zarės, ndonjė studiues serioz arriti pėrfundim se kėtė mjedis nuk ishte fjala pėr njė funksion autonomisė qytetare, siē mendonte ballkanologu M. Sufflay, por pėr guvernatorin e Themės Dalmacisė. Pra, kėtu ėshtė fjala pėr kreun e njė njėsie provinciale autonome, nuk ėshtė identike me Themėn e Durrėsit.

 

Nga Jahja Dranēolli 16.10.2019, <jdrancolli@yahoo.com>

*Burimi: Origjinali i aktit ose i diplomės ruhet Arkivin HAZU Zagrebit!