ISHULLI “ULQINI I VJETĖR” NĖ GJIRIN E KRRUĒIT 

Shkruan Dr. Anton Lulgjuraj

 

Ishulli “Ulqini i Vjetėr” ndodhet bregdetin mes Ulqinit dhe Tivarit krahun e djathtė gjirit Krruēit (fig.2). prapatokė, anėn lindore dhe verilindore, ka fshatin Krruē. Ishulli ka emra ndryshėm lokalė siē janė: “Ishulli i Krruēit” apo “Ishulli Gjarpnit”, meqenėse kėtė ishull stinėn e verės strehohen shumė gjarpėrinj sipas disa gojėdhėnash. (fig.2).

parėn herė pėrmendet vitin 1376 nga udhėtarėt mjesetarė si „Ulqini i Vjetėr“, apo „in mari Dolcinii veteris“, lajmėrohet vonė edhe si „Dolcigno Vecchio“ hartat e Venedikut shek. XVII (Coronelli). Shpesh ėshtė menduar deri vonė se kėtu ndodhet Ulqini i vjetėr. Ky mendim bie poshtė, pasi ėshtė gjetur muri i periudhės ilire qytetin e vjetėr Ulqinit. Kjo e ka fituar tepėr emrin nga lundėrtarėt periudhėn mesjetare, pasi aty janė parė gėrmadhat; atėherė ėshtė menduar se kanė bėjnė me ndonjė qytet vjetėr.

I vendosur periferi njė shkėmbi ngrihet lehtė nga deti, fortifikimi del i mbrojtur mirė nga jugu dhe lindja, po edhe nga shkėmbi i lartė bie vertikalisht det. Vendbanimi ka formė ovale dhe pjesa e sipėrme ėshtė e mbushur me vegjetacion (fig.2). ishull qėndrojnė sot mbetjet e mureve mbrojtėse, ndodhėn pjesėn ulėt ishullit, anėn veriore dhe perėndimore. Sot nuk duken shumė ato, ndoshta nga ndikimi i fortė i erozionit. fundin e shek. XIX, gjatė vizitės Rovinskit, ruheshin dy hyrjet, njėra veri dhe tjetra veriperėndim, cilat ishin ngushta me hark maje. pjesėt tjera ku ėshtė i arritshėm, ruhen gjurmėt e mureve, me trashėsi rreth 1,25 m e ngritura me gurė imėt e thyer, papėrpunuar me llaēin gėlqeror. miri janė ruajtur fragmentet e murit rrethues, ndodhen pjesėn veriore gjatėsisė prej 8 m. Pėr nga teknika e ndėrtimit mureve me gurė vegjėl, lidhur me llaē, ngjashėm me murin e ishullit 'Ulqinit Vjetėr', gjitha kėto na bindin pėr njė fortifikim antikitetit vonė (fig.3).

Pėrpos mureve ka gjurmė ndėrtesave tjera, midis cilave edhe kishės me kriptė dhe disa grumbuj gurėsh, tregojnė pėr disa objekte rrėnuara. planin e M. Kovaēeviqit shihet se fundin e ishullit, anėn e kundėrt, deri cepin e shkėmbit ngrithet njė kishė me kriptė apo kishė varresh. Duket qartė se kėtu ėshtė njė lokalitet i antikitetit vonė apo i mesjetės hershme, pėr cilėn deri tani dėshmojnė numri i madh i qeramikės vonė antike dhe qeramikės hershme bizantine. Sipas autorėve fjalė, objektin i kultit e datojnė mesjetė, ku vitet e para, luftė me turqit, shėnohet si njė stacion peshkimi.

Shumė herėt bėhej fjalė ky shkėmb, i pėrshtatshėm pėr vrojtimin e rrugėve detare, ėshtė i  ngjashėm me atė Raguzės. Siē mendonte studiuesi Mijoviq, ky stacion do kontrollonte rrugėn detare nga Butua Olcin. shumė ndoshta duhet mendojmė pėr njė fortifikim tipit refugium shėrbente pėr banorėt jetonin tokėn e fshatit quajtur Krruē, ku ėshtė gjetur vila e dekoruar me mozaik nga shek. V-VI. Ky fortifikim mund lidhet me fortifikimet e perandorit Justinian, kur ka vendosur pėrsėri pushtetin Dalmaci (536-537); fortifikimi ka shumė analogji me fortifikatat e ishujve Dalmaci janė si njė limes mbrojtės kundrejt dyndjeve barbare.