BETEJA E KOSOVĖS MĖ 1448

 

Shkruan Jahja Dranēolli, Fakulteti Filozofik, Prishtinė*

 

16 tetor 1448 ėshtė zhvilluar Beteja e Kosovės, njėra ndėr ngjarjet rėndėsishme Evropės Mesjetare...!

Derisa, pėr Betejėn e Kosovės vitit 1389, historiografia e sotme ende nuk ka mundur ta dallojė Kosovėn historike nga Kosova e mitizuar, anė tjetėr Beteja e Kosovės vitit 1448 sipas burimeve historike kohės konsiderohet pėr njėrėn ndėr betejat njohura ndodhura Evropėn Mesjetare. kėtejmi, nga mesi i shek. XV, Kosova kishte tėrhequr vėmendjen e inspiruesve luftėrave kundėrosmane krye me, Janosh Huniadin dhe Gjergj Kastriotit-Skėnderbeun. Fushė Kosova, 16-19 tetor 1448, u mejdan midis aleancės Europės Juglindore udhėhequr nga Huniadi dhe ushtrisė osmane krye me sulltan Muratin II. Arbrit krye me Skėnderbeun qenė anėn e aleancės evropiane.

verė vitit 1448, pasi kishte tubuar reparte hungareze, polake, rumune, ēeke, etj., Huniadi kishte kaluar Danubin, doli Krushevac. kėtej, arriti Kosovė. anė tjetėr, Murati II, pasi ishte informuar nga despoti Brankoviē, kishte ndėrprerė ekspeditėn e pėrgatitur kundėr Arbėrisė dhe, Sofje kishte tubuar rreth vetės gjitha repartet, cilat numėronin 50.000-60.000 ushtarė; nga kronikat perėndimore numri tyre del i trefishuar. Repartet e aleancės krishterė, sipas burimeve perėndimore arrinte 22-72.000 ushtarė, ndėrsa sipas burimeve osmane 24.000. Lufta treditėshe mbaroi me disfatėn e ushtrisė aleancės.

Premtimet i kishte dhėnė Skėnderbeu pėr tu angazhuar anėn e aleancės krishterė, e kishin trimėruar Huniadin, nxitonte pėr tu ndeshur me osmanėt. Pėrgatitja e Skėnderbeut pėr ketė pėrplasje provohet sipas burimeve zyrtare dhe tregimtare. Pėrveē pėrgatitjeve Skėnderbeut, si dhe rrjedhave e pasojave betejės, burimet e kohės, ofrojnė hollėsi pėr vonimin e arbėrve pėr tu bashkuar me trupat hungareze. Shkak kryesor i vonimit Skėnderbeut ishin pengesat e despotit Brankoviē, aleat i dhėndrit Muratit II, ia mbylli kėtij gjitha rrugėt e shtigjet, nga mund kalonte. Pjesa e madhe e burimeve, duke arsyetuar vonesėn e Skėnderbeut, nxorėn shesh dhe pa shkathtėsinė e Huniadit, i cili nuk ėshtė dashur pranonte betejėn para ardhjes Skėnderbeut Kosovė. Pėrveē dhėnave pėr epilogun, janė ruajtur hollėsi dhe pėr fatin e ushtrisė mbetur pas luftės; njė pjesė e trupave, pasi kishte marrė rrugė pėr jug jo larg Fushė-Kosovės, u ndesh Skėnderbeun, ishte nisur ti bėhej shok lufte Huniadit; pjesa tjetėr malet e Ēiēavicės, afėrsi Vushtrrisė, u pėrpoq me duk Bogdanin, njė stėrgjysh i Pjetėr Bogdanit. Tėrheqin vėmendjen sidomos burimet, dolėn pas betejės, cilat bashku me epikėn popullore kanė ngatėrruar personazhet e Betejė Parė me ato Betejės Dytė Kosovės. Si shembull, kėtu, duhet shikuar veprėn me pėrmasa evropiane humanistit raguzan, Mauro Orbini (1601), e ndonjė tjetėr pas tij...!

*Jahja  Drancolli <jdrancolli@yahoo.com>