Tre periudha tė Prof. Simė Dobrecit

 

Shkruan Gani Karamanaga

Periudha e parė
Simė Dobreci gjatė studimeve nė Fakultetin e Mjekėsisė nė Beograd u shoqėronte me studentat e atėhershėm Shefqet Dollakun, Shuajb Resulbegun, Hajro Ulqinakun. Nė vitin 1963 ishte mjeku i parė nė Ulqin. Punonte nė Stacionin shėndetėsor ku sot gjendet pushimorja e pensionistėve, banonte nė Ranė nė shtėpinė e Parrucės. Ka pasur shoqėri tė mirė me Ismet Hidrin. Pėr tė sėmurit nė Ulqin ishte pėr ēudi tė dėgjohet edhe gjuha shqipe se deri atėherė mjekėt nė Stacionin shėnde-tėsor tė Ulqinit ishin Rus, Malazez, Sėrbė, Polonezė. Me Dr. Simė Dobrecin fillon periudha e ardhjes sė mjekėve shqiptarė. Pas tij vijnė sė shpejti, Dr. Ali Muharremi, Dr. Shefqet Dollaku, Dr. Shuajb Resulbegu, Dr. Gani Karamanaga, Dr. Myrto Salaj, Dr. Rexhep Spuzha, Dr. Daut Gjoni; motrat Sabahete dhe Meshqyre Ēapuni. Mjeku i ri Dr Simė Dobreci qėndroj nė Ulqin disa vite. Por, pas njė kohe tė shkurtėr vendosi tė shkoj pėr Kosovė.
Periudha e dytė
Simė Dobreci mbėrriti nė Kosovė. Menjėherė do tė shihet se kjo ardhje do tė jetė e dobishme pėr tė dy palėt. Kosova fitoj njė mjekė tė mirė, atdhedashur, i kushtur pacientėve. Filloj ngritja meteorike nė fushėn shkencore. Specializimin si edhe studimet postdiplomike i pėrfundoj nė Universitetin e Zagrebit. Pas kthimit nė Kosovė si dermatolog morri pjesė nė themelimin e Klinikės pėr sėmundjet e lėkurės. Kėshilli mėsimor e emėrton pėr docent dhe drejtorin e klinikės tė posaformuar. Duke i u falėmenderuar punimeve profes-ionale, shkencore bėhet profesor i rregullt me famė rajonale. Kjo ishte vetėm pamja profesionale, mjekėsore. Prof. Dobreci u ngrit dhe u tregua si luftėtar pėr tė drejtat e popullit shqi-ptar. Ishte kryredaktori i revistės mje-kėsore “Praxis Medica” deri nė dalje nė pension, organizator i disa tubimeve mjekėsore, simpoziume, kongrese, edukator i mjekėve tė rinjė.
Po e pėrsėrisė mendimin tim tė cilin e kam thėnė kėtu para disa viteve: Nė kohėrat mė tė vėshtira pėr popullin shqiptarė nė Kosovė, kur populli mbeti pa sigurim shėndetėsor shumė mjekė nga Kosova u pasuruan, por Prof. Simė Dobreci u pasurua duke bėrė mirėsi, mjekime falas.
Nga kjo periudhė janė dy dėshmi:
Rrėfimi 1 Dr. Sima tregon: “Ishte viti im i fundit para pensionit. Njė ditė erdhi te unė njė mjeke e re pėr tė konkuruar qė tė punonte nė Klinikėn pėr sėmundjet e lėkurės. Pas bisedės me tė e vrejta se nuk i plotėsonte kushtet pėr klinikė dhe kėtė gjė ia thava. Atėherė mjekja e re filloji tė flas: “Zotėri Profesor unė kam qenė edhe nė UĒK”. Atėherė u pėrgjigja: “ Kam respekt pėr luftarėt e UĒK, por dituria e jote nuk ėshtė e mjaftueshme”. Iku e pakėnaqur. Pas pensionimit u ktheva nė Ulqin. Kaluan dy vjetė, e vizitova Klinkėn pėr sėmundjet e lėkurės, mjekja e cila kishte konkuruar kur isha drejtor ishte duke punuar nė Klinikė.. Dhe kėshtu , filloj ramja e kualitetit dhe punės”.
Rrėfimi 2 Sima vazhdon: “Kongresi i Kroacisė pėr Dermatologji me pėrmbajte ndėrkombėtare nė Split.. Pėr punėn time nė fushėn e derma-tologjisė janė njoftuar edhe kolegėt e mij pėveē Shqiprie dhe Maqedonisė edhe ato nė republikat e ish Jugo-sllavisė. Me ftesėn e kolegėve nga Kėshilli organizativ morra pjesė nė kėtė Kongres. Isha mysafir i tyre. Dhoma ime nė hotel ishte me pamje nga deti kurse mjektė nga vendet tjerė tė ish Jugosllavisė i kishin dhomat me pamje nga rruga mbrapa. Nė kėtė mėnyrė mė treguan respekt”.
Rrėfimi 3 Verė, muaji gusht. Drejtori i ri (dr. Pavle Ban) kishte ardhur mė 16 gusht 1982. Isha nė pėrcjelljen e punės nė sektorin e Pediatrisė. Korridori ishte plot me fėmijė dhe tė rritur. Personali mjekėsor bėnte punėn e vetė. Nė hyrje tė Pediatrisė po afrohej dr. Simė Dobreci. Dr. Sima punonte njė kohė tė gjatė nė Klinikėn Universitare tė Dermatologjisė nė Prishtinė. Kėtu, nė Ulqin e kemi njohur si luftėtar tė madh pėr tė drejtat e kombit shqiptar. Normalisht, pushteti aktual e ka pasur “nė sy”. Deri nė kėtė ditė me dr Simė Dobrecin nuk kam pasur ndonjė kontakt. Vetėm patėm dėgjuar njėri pėr tjetrin. Dr Sima kishte ardhur qė ta vizitonte dr. Kushin (dr. Shefqet Dollaku, pediatėr): kishin studiuar bashkė nė Beograd. Duke m'u afruar mendova: “Ēka ma ēoi kėtė sot kėtu? Do tė na shohė ndokush”.
Kanė qenė kohė tė vėshtira pėr tė gjithė ne shqiptarėt. Pėr njė fjalė, pėr njė takim tė kanė akuzuar, larguar prej pune. Biseduam shkurt. Sima mė tha:“Kemi dėgjuar pėr punėn tėnde. Nuk ka rėndėsi tė madhe qė nuk ke me qenė mė drejtor. Mbahuni sė bashku njėri me tjetrin”. Mė vonė, prej vitit 1999 me prof. dr. Simė Dobrecin do tė zhvillojmė njė bashkėpunim shumė tė frytshėm.
Periudha e tretė
Pas pensionimit nė vitin 1999 Sima kthehet krejtėsisht nė vendlindje. Me energji tė madhe, vazhdon punėn si mjekė nė ordinancėn e tij nė Braticė. Por, ardhja e Prof.Simė Dobrecit ringjalli dhe aktivizoj shumė aktivitete. Ai na ndihmoj nė organizimin e shoqatės sė mjekėve tė Ulqinit. Ka marr pjesė nė takimet medicinale nė Ulqin, Tivar. Gjthashtu ishte edhe bashkėorganizatori i tetė simpoziumve Ulqin-Shkodėr. Sė bashku lėshuam deklaratėn pėr mundėsitė e hapjes sė fakultetit tė mjekėsisė nė Shkodėr. Ishte nė Kėshillin nismėtar pėr themelimin e Baskimit tė Krijuesėve Shqiptarė nė Mal tė Zi.
Kam qenė prezent nė terasėn e Qendrės pėr kulturė tė dikurshme (sot Restoran “Hollegro” kur ėshtė themeluar dhe filloj tė dal revista “Buzuku”. Me kėtė emėr dolėn 40 numra ku gjithmonė Sima ishte kryeredaktor. Nė momentin kur Dr.Sima nuk u pajtua me disa vendime tė OJQ “Dom Gjon Buzuku” Bashkimi i Krijuesėve Shqiptarė nė MZ i dha pėrkrahje profesorit dhe prej atėherė revista ėshtė “Gjon Buzuku”. Krejtėsisht janė botuar deri tani 49 numra tė kėsaj reviste.
Libri i cili po pėrurohet sonte pak e shumė pėrshkruan aktivitetet lidhur me punėn e palodhshme tė Simė Dobrecit nė kėtė periudhėn e tretė tė jetės sė tij. Mė qėllim nuk po i pėrsėrisė disa aktivitete tė cilėt janė nė pjesėn hyrėse tė kėtij libri. Jam i mendimit, qė periudha e tretė e Prof. Simė Dobrecit-rikthimi nė vendlindje dhe kontributi i tij i gjithėanshėm ėshtė periudha mė e rėndėsishme, mė e frytshme nė jetėn e tij.
Nė fund: Po i bashkangjitem mendimit tė Hajro Pufja Ulqinakut: “Do tė kaloj kohė si tė lindin persona nė kombin shqiptarė siē janė Prof Simė Dobreci, Prof. Ruzhdi Ushaku dhe i ndjeri Prof. Basri Ēapriqi.”

Ulqin, 22 dhjetor 2018.
(Nga mbrėmbja lidhur me pėrurimin e librit “Pėrmbledhje e vlerave njerėzore”)