HISTORI E MJEKĖSISĖ ILIRE: IRIS ILLYRICA

(pjesė nga dorėshkrimi me akademik Musa A. Haxhiu)!

 

Nga prof. Dr. Jahja Dranēolli, Fakulteti Filozofik, Prishtinė

Tė dhėnat mė tė hershme pėr Irisin e Ilirisė i ndeshim nė Enciklopedinė botanike, autor i sė cilės ėshtė filozofi dhe botanisti grek Theophrastus, nxėnės i Aristotelit (371287 p. e. s.). Pėr historinė e farmacisė, vlera tė mėdha ka vepra tjetėr e tij "Historia plantarum", nė tė cilėn ndeshim shumė bimė mjekuese qė pėrshkruheshin nga mjekėt e antikitetit. Lidhur me Irisin e Ilirisė, Theophrastus ofron njė shėnim mjaft me interes: “Kėtu nuk ka bimė me erė (mė parė bėn fjalė pėr Arkadinė dhe Lakonin), pėrveē se ka Iris nė Iliri dhe buzė detit Adriatik, ku ajo ėshtė e shkėlqyeshme dhe mė e mirė se gjetiu. Nė tė vėrtetė, nė vise tė nxehta jugore, sipas ligjit tė kundėrthėnieve ka shumė bimė me erėra.” Irisin e Ilirisė, Theophrasti e zė ngoje edhe nė njė pjesė tjetėr: “Nė Evropė nuk ka bimė tjetėr pėrveē Irisit”. Nga kėto dy pjesė tė mė sipėrme tė Theophrastit, pa vėshtirėsi mund tė konstatojmė se, atdheu i vėrtetė i Irisit qe Iliria.
Homeri, zė ngoje nė veprėn e tij “Iliada” njėfarė rrėnje tė hidhėt, e cila, si e grimcuar, kur vihet nė vendin e lėnduar tė trupit, ia zvogėlon dhembjen tė plagosurit. Nga kjo e dhėnė e mėsipėrme ka tė ngjarė se edhe Homeri dinte pėr veēoritė mjekuese tė Irisit tė Ilirisė, dhe atė e identifikon me rrėnjėn e hidhėt tė kėsaj bime. Ėshtė interesant se Hipokrati pėr veēoritė farmaceutike tė Irisit tė Ilirisė bėn fjalė vetėm nė njė vend (Hippokrates, “De Natura Muliebri”). Kėtij kuadri i shtohen edhe njoftimet e Nikandrit nga Kolofoni (shek. II p. e. s), toksikolog, gramaticist dhe poet, shkruan se, Irisi i Ilirisė ėshtė kundėrhelm i fortė dhe i rėndėsishėm. Nikandri ofron tė dhėna edhe pėr viset ku ėshtė kultivuar bima nė fjalė: “Irisi i cili rritet buzė Drilonit dhe buzė brigjeve tė Naronės [...]” (Nikandros, “Theriaca”).
Tė dhėna mė tė hollėsishme pėr Irisin e Ilirisė ndeshim te P. Dioscuridi dhe C. Plinius Secundus. Dioscuridi nė vitin 79 shkroi veprėn “Peri Ilis Jatrikis” (“De Materia Medica”), vepėr kjo qė ėshtė konsideruar pėr manual mė tė rėndėsishėm farmakologjik dhe botanik deri nė shek. XVI. Sipas Dioscuridit: “Irisi (disa e thėrrasin marica, gladiolus, opertritis, consecratrix) ėshtė quajtur kėshtu, meqė ėshtė i ngjashėm me ylberin”. Marcellus Vergilius (14641521) duke komentuar veprėn e Dioscuridit bėn fjalė pėr veēoritė shėruese dhe viset ku kultivohet Irisi mė kualitativ: ”Lulet e Irisit kanė ngjyra tė ndryshme, tė bardhė, verdhė, purpure dhe kaltėroshe, pėr kėtė arsye Dioscuridi i krahason me ylberin. Kėrcelli i tij ėshtė i degėzuar, i fortė dhe aromatik; thahet nė hije dhe ruhet nė vargje, mė i miri ėshtė ai i Ilirisė dhe i Maqedonisė. Ndėrkaq, rėndėsi dhe pėrparėsi ka ai qė ka kėrcell tė thyeshėm, atykėtu me mbaresa, me shumė rrėnjė, me ngjyrė tė verdhė nė tė ēeltė, aromė tė mirė, qė djeg gjuhėn, dhe kur tė grimcohet shkakton pėrlotje dhe pėrthan plagėt. I pėrzier me octin, shėron viktimat e helmuara nga shtazėt e ndryshme, pastaj qė atyre qė lėngojnė nga shtangimi e mėllaga, tė ftohurit, etj. grave tė sėmura u rekomandohet tė pėravullohen me dokoktin e aromės sė Irisit nė verė, yndyra nga Irisi dhe mjalti stimulon abortuesin. Pecet nga kėrcejtė e vluar i zbusin gjėndrat e rritura dhe bullungjet e ndryshme. Nėse lyhet bashkė me pomadė trėndafili dhe me octin, zbut dhembjet e kokės”.
Pėr rėndėsinė farmaceutike dhe mjekėsore tė Irisit tė Ilirisė, tė dhėna identike me Dioscuridin dhe Nikandrin ndeshim edhe te G. Plinius Secundus (2379 e. sonė). Vepra e tij ofron tė dhėna tė shumta nga gjeografia, antropologjia dhe kultura e Ilirikut. Pėr historikun e farmacisė rėndėsi tė posaēme kanė kėto rreshta: “Te Irisi nuk ka erė veēse rrėnja, qė pėrdoret pėr parfumeri dhe mjekėsi. Irisi qė ēmohet mė sė shumti ėshtė ai i Ilirisė dhe kjo jo ai buzė detit, veēse ai i viseve pyjore buzė Drilonit dhe Naronės; nė radhė tė dytė vjen ai i Maqedonisė, qė ėshtė shumė i gjatė, i bardhė dhe i thatė; nė radhė tė tretė vjen ai i Afrikės, mė i madhi prej tė gjithėve dhe me njė shije tė hidhėt. Irisi i Ilirisė ėshtė dy llojesh: ai me rrėnjė tė ngjashme rrepės, rrikės dhe ai, rizoma i tė cilit ėshtė e kuqėrremtė, e qė ėshtė mė i miri. Irisi mė i shtrenjtė ėshtė ai qė, po ta trazosh, tė shkakton teshtitje. Kėrcelli i Irisit ėshtė i gjatė dhe i drejtė. Lulja e tij ka ngjyra tė ndryshme, si ylberi, prej ku ka marrė edhe emrin [...]” (“Naturalis Historiae”). Nė njė pjesė tjetėr Plini bėn fjalė pėr veēoritė dhe rėndėsinė e Irisit tė Ilirisė pėr parfumeri. Sipas Plinit, Irisi i Ilirisė ėshtė pjesė pėrbėrėse e pomadės sė quajtur “Regal unguentum”. Nga ai pėrgatiten erėra tė kėndshme. Janė mjaft interesante edhe disa receta tė Plinit, sipas tė cilit, kėrcelli i tharė tė Irisit, u rekomandohet fėmijėve, tė cilėt vuajnė nga kollitja. Ai, po ashtu, porosit qė vargu i rrėnjėve tė Irisit t'i varet nė qafė foshnjės kur nisin t'i dalin dhėmbėt. Njė traditė e kėtillė, nė disa anė, ėshtė ruajtur deri nė ditėt e sotme.
Irisi i Ilirisė ishte shumė i popullarizuar edhe nė Perandorinė Romake. Kjo dėshmohet mė sė miri nga e dhėna se, bimėn nė fjalė e pėrmendin dhe dinė pėr rėndėsinė e saj, poetėt mė tė njohur romakė Ovidi dhe Virgjili. Nė njė poemė tė njohur, Ovidi bėnte fjalė pėr pėrdorimin e gjerė tė Irisit nė lėmin e kozmetikės. Virgjili, ndėrkaq, njė bimė tė ngjashme me Irisin e Ilirisė e pėrmend nė veprėn Gjeorgjikėt, nė tė cilėn poeti i famshėm kėndonte pėr punėt e ndryshme bujqėsore, natyrėn dhe bukuritė e saj.
Sa qe i popullarizuar Irisi i Ilirisė nė antikitet, mė sė miri shihet nga e dhėna se, farmakopeja e Dioscuridit fillon me kėtė bimė mjekuese. Pas kėtij, Irisin e Ilirisė e pėrmendin tė gjithė dijetarėt grekė e romakė, tė cilėt trajtonin ēėshtje tė mjekėsisė dhe tė farmacisė, si bie fjala, Claudius Galeni (130200 e. sonė), i cili potenconte se Irisi mė i mirė ėshtė ai i Ilirisė dhe i Maqedonisė.
Dyndja e popujve qė pėrfshiu Evropėn edhe mė gjerėsisht, gjatė shekujve VVII, ndėrroi dukshėm kushtet politike, ekonomike e kulturore. Ėshtė interesante se, pėr kėtė bimė mjekuese, nuk ka pasur emėr tė pėrbashkėt sllav, ēka lejon mundėsinė tė konstatohet se, bima nė fjalė qe e panjohur nė atdheun e parė tė tyre para dyndjes. Irisin e Ilirisė te sllavėt e jugut e ndeshim me termin e ri Perunika. Kjo bimė ėshtė konsideruar lule e perėndisė sė rrufesėPerunit dhe ėshtė prezantuar me llojin e Iris Germanica L. Bima mjekuese nė fjalė, me kėtė emėr ndeshet edhe sot te serbėt dhe malaziasit qė jetojnė nė Kosovė. Pėr rolin dhe rėndėsinė e Irisit tė Ilirisė, si bimė mjekuese, tė dhėna interesante ndeshim edhe te mjekėt e botanistėt e Humanizmit dhe Rilindjes. Nė kėtė aspekt, mjeku i njohur Antonio Musa Brasovola (15001555), i cili vizitoi Dalmacinė shfrytėzoi rastin edhe pėr mbledhjen e kėsaj bime mjekuese. Mjeku nė fjalė zotėronte bukur shumė njohuri pėr Irisin e Ilirisė. Njohuritė pėr kėtė ēėshtje i mori nga veprat e dijetarėve tė antikitetit, dhe ato i paraqiti nė veprėn e njohur tė tij. Luiggi Angullar (shek. XVI), po ashtu studiuesi i epokės sė humanizmit dhe Rilindjes di pėr vetitė mjekuese tė Irisit tė Ilirisė. Edhe Anguillari, sikur Brasovola, vizitoi Kroacinė dhe tė dhėnat pėr Irisin e Ilirisė i voli nga shkrimtarėt e antikitetit. Mirėpo, ky studiues shton njė risi interesante, qė lidhet drejtpėrsėdrejti me emrin e kėsaj bime mjekuese e thėrrasin “Maēinac”.