KRAJA me veēantitė SHESTANASE

 

Shoqata “Don GJON BUZUKU” me seli nė Ulqin, nė bashkėpunim me Qendrėn e Studimeve Albanologjike nė Tiranė dhe me Komunėn e Ulqinit, organizoi konferencė shkencor “Kraja me veēantitė shestanase nė rrjedhėn e shekujve”, nė Ulqin mė 7 dhe 8 tetor 2011.
Tė premten, mė 7 tetor, nė ora 19 (7 mbas dite), nė Pallatin e Kulturės tė Ulqinit, ku nė hollin e saj ishte ekspozita e fotografive etnokulturore kranjane e shestanase, filloi pjesa solemne e konferencės. Kur salla ishte e mbushur me publik, kryetari i Shoqatės 'Don GJON BUZUKU', Zef Lukiqi, e hapi manifestimin dhe i pėrshėndeti tė gjithė tė pranishmit. Pastaj, e morėn fjalėn prof. Dr Ardian Marashi, drejtor i Qendrės sė Studimeve Albanologjike, mbas tij Nazif Cungu, kryetar i komunės sė Ulqinit, si dhe dr Simė Gjon Dobrecit, kryeredaktor i revistės BUZUKU. Pėrshėndeten edhe profesor Dr Hajrullah Koliqi dhe profesor Dr Aleksandar Stipēeviqi, por ky i fundit, i penguar prej sėmundjes qė tė jetė i pranishėm, pėrurimin e kishte dėrguar me shkrim nė gjuhėn e moēme shestanase tė cilėn 300 vjet e ruajtėn Arbanasit e Zadrės. U shfaq edhe filmi dokumentar “Shestani nė vėshtrim etnokulturor” realizuar nga studiuesit e Qendrės sė Studimeve Albanologjike, Tiranė.
Manifestimi vazhdoi deri vonė me programin argėtues, tė cilėn e hapi Marku'j Niks Tags-Tāgonj (ljarnjan) me melodinė e ambėl tė kavallit. Mandej u paraqitėn shoqata BUZUKU me valle shestanase, shoqata SHTOJI me valle prej Tropojės dhe shoqata ZANA me valle arbėreshe. Tė pranishmit i kėnaqen edhe kangėtarėt – Nikollė Nikprela, Shaban Gjeka, Viktor Ndrekaj, Luigj Lukiqi, Myzafer Koliqi dhe Blerim Marshiqi.
Nė hotelin MEDITERAN tė Ulqinit, tė shtunėn, mė 8 tetor, nė ora 9 para dite, filloi pjesa shkencore e konferencės. Referatet e Prof. Dr Aleksandar Stipēeviqit (Zagreb): Zmija kao simbol dobra od starih Ilira do Zadarskih Arbanasa (Gjarpri si simbol i mirėsisė nga Ilirėt deri te Arbanasit e Zarės) dhe tė Doc. Dr Aleksandar Čilikovit (historan arti, Cetinė): Prilog problematici obnove i istraživanja odredjenog broja sakralnih spomenika kulture sa područja Krajine (Kontribut ēėshtjes sė rindėrtimit dhe gėrmimit numrit tė caktuar tė objekteve sakrale kulturore nė Krajė), u lexuan, mbasi ata munguan pėr arsye tė sėmundjes.
Referatet i paraqiten vetė Prof. Dr Hajrullah Koliqi, (Universiteti i Prishtinės, Fakulteti filozofik): Penetrimi i Kishės Ortodokse Serbe nė Krajė; Zamir Tafilica (Muzeu Historik Shkodėr): Prerjet monetare mesjetare nė arealin e Shkodrės (shek. XIV-XV); Dr. phil. MA Edmond Malaj (Qendra e Studimeve Albanologjike, Tiranė): Famullitė e Shestanit dhe tė Krajės gjatė shekujve tė pushtimit turk, sipas relacioneve arqipeshkvnore dhe dokumenteve tė tjera arkivore; Mr. Sc. Bedri Muhadri & Mr. Sc. Arben Arifi (Instituti i Historisė, Prishtinė): Etnikumi Iliro-Arbėror nė viset shqiptare tė Malit tė Zi; Prof. dr Romeo Gurakuqi (Universiteti Evropian, Tiranė): Ēėshtja e kufijve nė mes Shqipėrisė dhe Malit tė Zi nga viti 1878- 1921; Dr. Sc. Frashėr Demaj (Instituti i Historisė, Prishtinė): "La Nacione Albaneze" pėr qėndrimin e Mbretit Nikolla ndaj shqiptarėve; Gjovalin Ēuni (Biblioteka e Universitetit, Shkodėr): Njė popullsi nė lėvizje: shkaqet dhe pasojat e braktisjes sė Krajės nė vite; Dr. Dom Nikė Ukgjini (Instituti Filozofik dhe Teologjik, Shkodėr): Kraja e Shestani nė kėndvėshtrimin e autorėve serbo-malazez; Prof. Dr Palokė Berisha (Tuz): Shkollimi i shqiptarėve nė komunėn e Tivarit, veēanėrisht nė Krajė gjatė 1878-2010; Dr Nail Draga (Ulqin): Popullsia dhe vendbanimet e Krajės 1948-2011; Prof. Dr Ruzhdi Ushaku (Fakulteti Filozofik, Prishtinė; Ulqin): Shestani nė dritėn e disa vėzhgimeve onomastike; Prof. Dr Shaban Sinani (Qendra e Studimeve Albanologjike, Tirana): Junku i Krajės - njė familje patronimike shqiptare prej 700 vjetėsh; Prof. Dr Gjovalin Shkurtaj (Universiteti Tiranės): E folmja e Krajės dhe e Ulqinit nė izoglosat e Atlasit Dialektologjik tė Gjuhės Shqipe; Prof. as. Dr Aljula Jubani (Universiteti i Tiranės): Meshari i Buzukut mes traditės gjuhėsore dhe fillimit tė shkrimit shqip; Prof. Dr Abdullah Zymberi (Universiteti i Prizrenit): Sistemi foljor nė tė folmen e Ljares; Mr. Ismajl Doda (Ostros, Kraja, Tivar): Kraja nė pėrqendrimin shkencor tė akademik Eqrem Ēabejt; Mr. Gjokė Dabaj (Durrės): Emri i Kranjės, a ėshtė shpjeguar pėrfundimisht; Prof. Dr Afėrdita Onuzi (Qendra e Studimeve Albanologjike, Tiranė): Dukuri etnokulturore tė veshjeve tė Shestanit; Prof. Dr. Agron Xhagolli (Qendra e Studimeve Albanologjike, Tiranė): Traditė nė kujtesė: Kėngėt e kreshnikėve dhe baladat; Prof. Dr Bahri Brisku (Ulqin): Shtresimet historiko-legjendare tė Shestanit; Dr. Nebi Bardhoshi (Qendra e Studimeve Albanologjike, Tirane): Prona, kujtesa sociale nė kufij politik; Mr. Rovena Vata (Qendra e Studimeve Albanologjike, Tiranė): Miti i Malit nė Krajė e Shestan; Ali Gjeēbritaj (Krajė): Shkollimi nė gjuhėn amtare dhe jo amtare; Gėzim My. Uruēi, Prof. Honoris Causa, etnolog (Shkodėr): Gjama e Rumisė pėr dek tė Skanderbegut; Hajrudin Muja (Nju Jork): Tahir Pashė Kranjani; Dr Simė Gjon Dobreci (Ulqin): Kranjanėt e Shestanasit si mbas revistės BUZUKU.
Pati gjithsej 28 kumtesa. Konferenca u zhvillua nė pesė seanca. Mbas ēdo seance pati diskutime rreth kumtesave. Pėrfundimet e konferencės i paraqiti Prof. Dr Ardian Marashi. U vėrtetua qė Kranjanėt dhe Shestanasit janė shqiptarė mbasardhės tė ILIRVE, popull autokton nė Mal tė Zi. Tė gjitha kumtesat do tė botohen si libėr i veēantė.
S. Gj. Dobreci


ILIRĖT i ruanin adetet e veta

Ilirėt (nė periudhėn Romake)... vazhduan tė flasin me gjuhėn e tyre popullore, i respektuan hyjnitė e tyre, i varrosnin tė vdekurit nė mėnyrėn e lashtė tradicionale, e punonin tokėn ashtu si e kishin punuar me shekuj tė tėrė tė parėt e tyre, ruanin veshjen e tyre popullore; fėmijėve tė tyre u vinin emrat e tyre, nė ē'mėnyrė do t'i njihnin fare lehtė, sado larg qė tė kenė shkuar prej atdheut tė tyre; i respektuan doket (adetet) e tyre popullore dhe respektuan organizimet e tyre shoqėrore-politike tė fiseve, tė cilat vetėn nė raste nevoje ia pėrshtatnin strukturės administrative dhe politike romake*.
Ashtu vepruan edhe Kranjanėt, e sidomos Shestanasit (fėmijėve u vinin emrat e gjyshave dhe tė nanave; i ruajtėn gjuhėn, adetet dhe veshjen e bardhė popullore. Kjo vėrteton qė tė parėt tonė tė moēėm ishin ILIRĖT.
*Marrė prej Aleksandėr Stipēeviq: Ilirėt /historia, jeta, kultura, simbolet e kultit/ Botimet Toena, Tiranė 2002:64.
Pėrgatiti SGjDobreci mė 14.2.2010