BUZUKU NR 22

 

REVISTĖ E PĖRKOHSHME

INFORMATIVE, KULTURORE

E SHOQĖRORE

Boton:

Shoqata pėr kulturė " Dom Gjon Buzuku"

Kėshilli programor:

Gjergj Pepgjoni, Mr. Rrok Gjolaj,

prim.dr.Gani Karamanaga, prof.dr. Mentor

Disha, prof.dr.Hysni Hoxha, prof.dr.Jahja

Dranēolli, Vera Kovaēi, Lekė Brisku, Mitėr

Pekaj, Gjystina Dabaj, Gjergj

Perkolaj, Zef Kovaēi, Mark Junku, Gjurė

Dabaj, Lubo Lukiqi

Kryeredaktor:

Simė Gjon Dobreci

Ndihmės i kryeredaktorit

Gjekė Gjonaj

Redaksia:

Mr. Riza Rexha, prof.dr. Ruzhdi Ushaku,

Prof. Dr. Hajrullah Koliqi, Idriz Ulaj, Loro

Markiqi, Ali Gjeēbritaj, Pjetėr Ivezaj, dr.Lukė

Gjokaj, Kolė Camaj, Zef Lukiqi, Drane

Marvuēiqi, Gjokė Dabaj

Fotoshėrbimi:

Foto Studio Ars, Foto Rozafa, Foto Arb, Art

Foto Prishtinė, Foto Bruno

Realizimi artistik:

Fisnik Dobreci & Gazmend Ēitaku

Adresa e redaksisė:

Bulevardi Gjergj Kastrioti Skėnderbeu

Nr.tel. 085 401-384, 069 441-943

www.buzuku.cg.yu

E-mail: fdobreci@cg.yu; loromark@cg.yu

Revista ėshtė rregjistruar nė Sekretariatin

Republikan pėr Informata tė Malit tė Zi,

nr. 04 / 01- 466

Shtypshkronja Grafo, Podgoricė

Dorėshkrimet dhe fotografitė nuk kthehen

Numri i llogarisė rrjedhėse

Banka komerciale malazeze A.D.

Ekspozitura Ulqin Nr. 510-0-40

Thirrje ne Nr. 510270393491001825

 

 

Letėr prej New York-ut

Zonja dhe zotėrinj,


Mirėmbrėma dhe mirė se erdhėt nė darkėn e parė qė e organizoi Fondacioni "Dom Simon Filipaj". Nė fillim, nė emėr tė anėtarėve dhe tė kryesisė sė Fondacionit si dhe nė emrin tim personal dėshiroj tė pėrshėndes dhe tė falėnderoj tė gjithė tė pranishmit e kėsaj mbrėmje, po ashtu dėshiroj tė pėrshėndes dhe falėnderoj: imamin e Qendrės

kliko pėr mė shumė

 

Festa nė Vuthaj                   

 Shkruan Idriz Ulaj             

 Pėrshtypjet prej festės tradicionale shqiptare nė Vuthaj: Kur festojnė shqiptarėt, struken ugurzezat

Nė Malėsi thonė se askush nuk di se cili zog mund ta prish gjumin nė mėngjes. Ai, apo ajo, mund tė jetė bilbili ose korbi, sorra ose qyqja e muzgut tė ditės, madje mund tė mos jetė zog as shpend, po qengj apo qen, po viē apo mėz, po ulėrimė bishash apo oshtimė bjeshkėsh nga pushkėt...  

kliko pėr mė shumė

 

Pjetėr Perkoliqi nrroi jetė

Shkruan Gjergji i Lekės Macit Kolės-Shestanas, Tivar

Pjetėr Perkoliqi, kyj burrė i dheut, kurrė nuk harroi se asht shestanas, kurrė nuk e mohoi komin e vet, kurrė nuk e nėnēmoj gjuhėn e t’parve; Pjetri burrnohe me burrat e Shestanit, burrnohe me komin shqyptar qi i takonte, burrnohe me gjuhėn shqype t’Shestanit.    kliko pėr mė shumė

 

Iliro-arbėrit                   

Shkruan prof. Dr. Jahja Dranēolli*

Iliro-arbėnit nė territorin e Malit tė Zi  tė sotėm

Trualli i banuar sot nga shqiptarėt e Malit tė Zi filloi tė popullohej shumė herėt, qė nė parahistori. Janė tė njohur njė numėr i madh vendbanimesh tė tilla nė Mal tė Zi. Nė mesin e mijėvjeēarit III para Krishtit dhe nė fillimet e mijėvjeēarit II para Krishtit erdhėn nga stepat e Lindjes grupe tė reja popullatash blegtore. Kėto u pėrzien me banorėt vendės dhe kėshtu u krijua bashkėsia e re kulturore e popullatės indoevropiane nė tė gjithė Gadishullin e Ballkanit. Kjo popullsi mendohet tė jetė popullsia e lashtė pellayge... kliko pėr mė shumė

 

Kėnga pėr Kosovėn

 Shkruan prof. Dr. Hysni Hoxha, Prishtinė  

Kosova jo vetėm nė poezinė tonė gojore, por edhe nė poezinė e shkruar, ėshtė preokupim themelor tematik.  Kjo vėrehet nė pėrmbledhjen e Ali Podrimjes Guri i ēarė” (“Toena”, Tiranė, 2005), ku janė pėrfshirė krijimet poetike tė krijuesve tanė, duke filluar prej fragmentit tė poemės “Zoti” tė Zef Serembes, deri te vjersha e Kujtim Shalės “Shqipėria”. kliko pėr mė shumė

Konica-Skėnderbeu

Si mėsuan amerikanėt ta adhurojnė Skėnderbeun*

Faik Konica

Jeta e fytyrave heroike, tė historisė e tė prrallės, qė nė kohėt mė tė vjetra ka ndezur mendjen dhe ushqyer ėndrrėn e shkrimtarėve. Le tė marrim dy shembuj. Mėria dhe britmat e heroit thesalian Akilit linden veprėn e pavdekshme, ILIADĖN. Lufta e fundit e heroit francez Roland ishte shkaku i veprės sė madhe nė gjuhėn franceze, LA SHANSON DE ROLAND.  

kliko pėr mė shumė

 

Kalendari

 

Ipeshkvia e Tivarit nė Ljare  kliko pėr mė shumė

Dy kartolina tė moēme  kliko pėr mė shumė

 

Kllezna dje dhe sot

  Shkruan Gjekė Gjonaj, Ulqin

Kllezna nė vitin 1934 ka pasur rreth 130 familje. Sot ka vetėm 20 sosh. Rreth 100 familje mendohet tė jenė nė Shtete tė Bashkuara tė Amerikės, kurse rreth 35 jetojnė nė Ulqin me rrethinė. Edhe kėtu ēdo gjė ka ndryshuar. Asgjė nuk ėshtė si dikur. Jeta e re ka hyrė pothuaj nė ēdo familje klleznore. Rrugėt e asfaltuara, shtėpitė e reja, korrenti elektrik, uji, telefoni, veglat bujqėsore, makinat luksoze, madje edhe kompjuterėt tashmė janė pjesė e jetės sė tyre. Ky fshat ka dhėnė edhe intelektualė me nam. kliko pėr mė shumė

 

Festa e Krajės 2006

Shkruan Ali Gjeēbritaj, Ostros, Krajė

Nė Krajė u mbajt manifestimi popullor “Festa e verės” 2006: Ditėt e kulturės dhe tė sportit nė Krajė.

Manifestimi i sivjemė filloi tė shtunėn mė 15 korrik dhe pėrfundoi tė mėrkurėn me 19 korrik. Organizatorėt i manifestimit grumbulluan nėnshkrimet pėr heqjen e objektit tė kishės sė metaltė nga Maja e Rumisė. kliko pėr mė shumė

'Vera nė Cem - 2006’

Shkruan Rrok Dushaj, Tuz

Me 11 gusht 2006, fillimin e manifestimit kulturor “Vera nė Cem” e shėnuan kėnga kushtuar Tėrgajės, kėnduar nga Gjon Gjolaj, si dhe recitimi i Anton Lulgjurajt (vargje tė Gjergj Fishtės). Nė emėr tė shoqatės kulturore artistike “Gruda” mysafirėt e shumtė i pėrshėndeti kryetari i saj Rrok Gjolaj,  kliko pėr mė shumė

 

Logu i Bjeshkės 2006' 

Shkruan Rrok Dushaj, Tuz

'Besa' e Triepshit, organizoi manifestim kulturor, 'Logu i Bjeshkės 2006' nė Koritė tė Malėsisė

Shoqata kulturo-artistike'Besa' nga Triepshi, mė 4 gusht 2006, nė ambientin pitoresk tė Koritės, organi-zoi manifestimin e katėrt me radhė kulturor, 'Logu i Bjeshkės 2006', me ē'rast ajo grumbulloi njė masė tė madhe tė qytetarėve tė Malėsisė, pėrfshirė kėtu edhe mjaft mėrgimtarė nga diaspora. 
kliko pėr mė shumė

 

Eni vjen prej Ēamėrie

 

Prezentojmė librin Eni vjen prej Ēamėrie, ‘Rozafa’ Prishtinė-‘Arbėria’ Tiranė, 2004; pėrpiloi Ali Podrimja. kliko pėr mė shumė

 

Pėrurim libri KLITHMA E NJĖ SHQIPONJE 

Shkruan Rrok Dushaj, Tuz 

Mė 22 gusht 2006, dashamirėt e librit nga Malėsia patėn rastin qė nė QKI “Malėsia” tė marrin pjesė nė pėrurimin e librit tė dr. Fran L. Ivezaj “Klithma e njė shqiponje”, tė botuar mė 2006, shtėpia botuese “Gjergj Fishata”.
Pėr veprėn folėn Rrok Gjolaj, Tonin Ēobani, Frano Kulli, Don Nikė Ukgjini, Demir Gjergji, Pjetėr L. Ivezaj, Nikollė Camaj dhe autori Fran L. Ivezaj. 
kliko pėr mė shumė

Dieta mediterane mund tė parandalojė matufllėkun

Shkruan David Rose

Dijetarėt thonė se ngrėnia e ushqimit mediteran mund tė ndihmojė parandalimin e matufllėkut (demencia, sėmundja e Alzheimerit). Pra, ata qė pėrdorin pėr ushqim shumė pemė e perime, drithėra, vaj ulliri, peshk dhe  ushqim prej deti, si edhe pinė njė sasi tė matur tė verės sė kuqe, kanė 68 pėr qind mė pak gjasa tė vuajnė prej matufllėkut, se sa ata qė nuk ushqehen me kėto lloj ushqimesh.  kliko pėr mė shumė

 

Lakna - ushqim dhe ilaē

Lakna (lakra) ėshtė e pasur me azot, sheqer, kalium, kalcium, fosfor, magnez, mangan, hekur, squfur (surfull), kobalt, si dhe me vitamina (C, B1, B2, PP, K, A). Lakra ka vitaminė C barazi me limonin. Fermentet e lakrės ndihmojnė tretjen dhe thithjen e lėndėve ushqyese. Njė kilogram lakėr ka 290 kalori. 

Populli gjithmonė e ka pėrdorė lakrėn jo vetėm si ushqim tė mirė, por edhe si ilaē. Nė kohėn antike, ajo hahej me tė madhe dhe konsiderohej si njė ndėr perimet, kliko pėr mė shumė

 

Atdhetar i devotshėm dhe bamirės i ndershėm

Pashko Nikollė Gjokaj 
(10 prill 1944 - 12 shtator 2006)

Populli ynė gjithmonė ka thėnė: Ai qė i ka shėrbyer kombit tė vet nuk ka vdekur, por ka le. Pikėrisht i kėtillė ishte bashkėvendėsi im Pashko Nikollė Gjokaj (1944-2006), mėrgimtari i njohur shqiptar (malėsor) nė Nju-Jork, i cili gjithė jetėn e tij nga Amerika e largėt me pėrkushtim dhe devotshmėri i doli zot popullit tė vet. Veprimtaria e tij patriotike ėshtė e hershme dhe   
kliko pėr mė shumė

 

Shestanasi nė 'Titanik'*

Gati gjikush ka nije pėr mytjen e 'Titanikut', por rrallėkush e di qi nji shqyptar pej Shestanit e ka pėrjetuo ket katastrofė. Kyj ishte Preē'i Gjoks Nils Vuks-Gjuraj, pej Gjuraēit, Shestani Posht, rrethi i Tivarit (faqja veriore e bjeshkės Rumi, ndėrmjet Liqenit tė Shkodrės dhe Detit Adriatik). Preēi 16 vjeēar, si shum shestanas tjerė, n'atė kohė shkon n'Stamoll, Turki. E merr nė punė nji zenjin higliz, ku punonte si baēevan. Mirpo, si i zgjuot dhe i zoti puns qi ishte, aj ma tepėr i bante shoqni djalit t'zotnisė, i cilli ishte n'moshėn e Preēit.
kliko pėr mė shumė

 

Falėnderim bashkatdhetarėve

Kryesia e Fondacionit "Dom Simon Filipaj" dėshiron tė falėnderojė tė gjithė pjesėmarrėsit nė darken pėr rritje fondesh pėr tė varfrit tanė nė ven-dlindje, e organizuar me 22 tetor 2006. Darka ishte sukses, bile sukses i papritur. Nuk e dimė pse u befasuam, sepse komuniteti ynė ēdoherė i ėshtė pėrgjigj nevojave tė vendlindjes, kombit dhe atdheut.
kliko pėr mė shumė

 

Deltina krijuese e jetės

Zbulimet mė tė reja tė shkencėtarėve thuajse i vėrtetojnė bindjet fetare se jeta, ndoshta, e ka fillimin nė dhe (nė tokė).
Ekip doktorėsh, biokimistė dhe mikro-biologė tė Institutit mjekėsor 'Hauard Hjuz' dhe tė Spitalit tė pėrgjithshėm shtetėror 'Mesaēuses' nė Boston, vėrte-tojnė se nė deltinė (argjilė) kanė gjetur material qė mund tė jetė substancė kryesore nė procesin e fillimit tė jetės.   
kliko pėr mė shumė

 

2006

webmaster g@zi