Falėnderim bashkatdhetarėve

Pamje tė shpeshta tė katundeve tonaKryesia e Fondacionit "Dom Simon Filipaj" dėshiron tė falėnderojė tė gjithė pjesėmarrėsit nė darken pėr rritje fondesh pėr tė varfrit tanė nė ven-dlindje, e organizuar me 22 tetor 2006. Darka ishte sukses, bile sukses i papritur. Nuk e dimė pse u befasuam, sepse komuniteti ynė ēdoherė i ėshtė pėrgjigj nevojave tė vendlindjes, kombit dhe atdheut. Falėnderojmė pėrfaqėsuesit e shoqatės 'Dedė Gjo Luli' me kryetarin Gjokė Gojēaj, te cilin gjithashtu e falėnderojmė pėr fjalėt e zgjedhura qe ai shprehi pėr kėtė mbrėmje. Falėnderojmė pėrfaqėsuesit e fondacionit 'Malėsia' dhe jemi mirė-njohės pėr fjalimin e fuqishėm nga anėtari i tyre Kolė Cacaj.
Falėnderimet me tė vėrtetė speciale i meriton Dom Pjetėr Popaj, famullitari i kishės katolike 'Zoja e Shkodrės', i cili qė nga dita e parė ishte pėrkrahėsi mė i fuqishėm i kėtij Fondacioni. Sa herė qė u paraqit nevoja, Dom Pjetri i ofroi Fondacionit qendrėn 'Nėna Tereze', punoi dhe foli nė mėnyrėn mė tė lartė pėr kėtė Fondacion. Kėshillimi i Dom Pjetrit ishte: "Zoti ju ndihmoftė, mos bėni dallime, punoni pėr vendlindje, punoni pėr komb, ėshtė e shenjtė puna e juaj"! Fjalimi i Dom Pjetrit gjatė darkės ishte ashtu qė neve dėshirojmė ta dėgjojmė ēdoherė nė mesin tonė. Nuk kemi fjalė t'i falėnderohemi, por ndoshta njė fjalė e vetme mjafton: FALEMINDERIT Dom Pjetėr.
Dėshirojmė tė falėnderojmė Imamin e qendrės Islamike shqiptare nė Ridg-ewood, Molla Isufin pėr fjalėt e mira dhe tė respektueshme pėr kėtė ini-ciative, megjithėse Molla Isufi nuk pat mundėsi tė marrė pjesė nė kėtė darkė. 
Jemi mė se tė sigurt qė falėnderimet mė tė mėdha dhe mė tė pėrzemėrta vijnė nga vendlindja, nga tė varfrit dhe nevojtarėt tanė. 
Duke ju falėnderuar pjesėmarrėsve, u akumuluan gjithsej $20,200.00, shpenzimet e darkės kushtuan $5,560.00, do te thotė qė tė pastra u akumuluan $14,640.00. Nė tė njėjtėn kohe u premtuan nga disa individ edhe $3,000.00.
Jo, nuk e harruam bilbilin e vendlindjes, kėngėtarin e mirėnjohur Gjovani Gjonaj me bashkėshorten Vjollca dhe grupin e tyre. Shumė ju falėnderohemi, jo vetėm qė falas argėtuan tė pranishmit e asaj nate, por edhe pėr kėngėt dhe talentin tuaj. Tė hollat e grumbulluara ishin dhuratė e madhe pėr nevojtarėt tanė; edhe njėherė faleminderit.
Kryesia e Fondacionit "Dom Simon Filipaj”


Deltina krijuese e jetės

Pamje tė shpeshta tė katundeve tonaZbulimet mė tė reja tė shkencėtarėve thuajse i vėrtetojnė bindjet fetare se jeta, ndoshta, e ka fillimin nė dhe (nė tokė).
Ekip doktorėsh, biokimistė dhe mikro-biologė tė Institutit mjekėsor 'Hauard Hjuz' dhe tė Spitalit tė pėrgjithshėm shtetėror 'Mesaēuses' nė Boston, vėrte-tojnė se nė deltinė (argjilė) kanė gjetur material qė mund tė jetė substancė kryesore nė procesin e fillimit tė jetės.
Pėrzierja e deltinės e quajtur 'montmo-rilionit' jo vetėm qė ndihmon krijimin e 'strajcave' tė vogla yndyrash dhe lėn-gjesh, por ndihmon qė qelizat tė pėrdorin material gjenetik tė quajtur RNA*. Kjo ėshtė edhe njėra prej pro-ceseve kryesore jetėsore.
Xhek Shostak, Martin Hanēik dhe Sheli Fuxhikava, nė hulumtimet e veta, zbuluan se deltina mund tė jetė kata-lizator (nxitės) i reaksioneve kimike tė domosdoshme pėr krijimin e RNA-sė, ēka mundėson krijimin e pllakėzave tė quajtura nukleotide.
Shkencėtarėt zbuluan se deltina e shpejton procesin, i cili prej thartirave yndyrore krijon struktura tė vogla nė trajtė tė strajcave, fshikėzave. Deltina mundėson futjen e RNA-sė nė kėto fshikėza. Sipas tyre, nė thelb, qeliza ėshtė “strajcė” e koklavitur me pėrbėrje tė lėngėta.
'Dėshmuan se deltina dhe mineralet tjera, jo vetėm qė mund tė shpejtojnė krijimin e fshikėzave, por sigurojnė edhe kohėn e duhur qė RNA tė futet nė fshikėza', thotė Shostaku. 'Nuk themi se jeta ka ngjarė krejt kėshtu; ne dėsh-muam zhvillimin dhe ndarjen pa kurr-farė mekanizmi biokimik. Tė mun-deshim tė tregonim mėnyrė mė tė naty-rshme se si ajo ka ndodhur, do tė kishim pasur mundėsi tė shpjegonim se si jeta ka filluar nė Tokėn 'primitive', mendon Shostaku. 

*RNA ribonukleic acid (thartira ribonukleike), ēdo thartirė nukleike qė ka ribozė dhe uracil, e cila kontrollon proceset kimike tė qelizės. 
Zgjodhi Gazmend Ēitaku, Ulqin