Ipeshkvia e Tivarit nė Ljare

 

LAZARVS VLADAGNI D

 Ipeshkvia - Ljare

            D .     O .     M .*

LAZARVS VLADAGNI SCODR-   

ENSIS OLIM EPISCOPVS SA-

PAŤES DEI NDE FVIT ARCHIPVS

ANTIBAŘS HANC DOMVM EDI

FICARE FECIT LIVARI SVIS

SVMPTIBVS PRO SE ET SVIS

SUCCESORIBVS AŃO DŃI ~

                1773

* D.O.M. - Deo optimo maximo - Zotit mė tė mirit e mė tė madhit

 

Sipėr T dhe R shenji ~

 

Shkrimin nė rrasė e pėrktheu don Pjetėr Perkoliqi:

Lazėr Vadanji, shkodran, dikur ipeshkėv i Sapės, pastaj arqipeshkėv i Tivarit, kėtė shtėpi e ndėrtoi me shpenzime tė veta pėr vete dhe pėr pasardhėsit e vet viti i Zotit ~ 1773

*

Mark Luka (Marco Deluchi, Mark De-Luka), ishte arqipeshkėv i Tivarit prej 1745-1748; selinė e kishte nė vendlindjen e tij, nė Lukiq, Shestani Nalt, rrethi i Tivarit.

 

Lazėr Vladanji arqipeshkėv i Tivarit prej 1749-1786, selia nė Ljare.


Dy kartolina tė moēme

 

Deri mė 1923, shestanasit, si dhe shqiptarėt tjerė nėn Jugosllavinė e parė, nuk kishin -viq ose -iq

Kartolina prej Lublane:

n Ljubljan dita 26-7-923
Fort tėdashtunit robt e mi
Dishronj qi kto dy fjaltė mi
ja tu gjienjn shnosh e mir
Ashtu n hatėr tė Zotit edhe 
un shnosh e mir, me shok gjin
em deri n kėt dekik.
Sot n dit te Shneprenes ekam 
lirim gjith diten me dal n paz 
ar. Epriēim bashk me zemer tmir 
ket e shum tjera. Meshnet shum
tgjidhve ufalem Gjoni juoj

 

 

 

Kartolina prej Sarajeve:

11-9-923
Tdashtunit robt e mi, shnosh 
emir jam, sikur zemra m 
dishron edhe ju kjo letėr m 
u gjet shnosh e mir. 
Tdashtunen letren tuej emor 
e paret hala si kam mar 
ubanj me dite kur ti mar 
ufalem me shnet emen pėr 
emen Gjoni juoj

 

 

 

 

Nė kartolinėn prej Lublane mbiemri ėshtė Dobreca, nė atė prej Sarajeve Dobrecaj, pra deri nė atė kohė, mė 1923, shqiptarėt nėn Jugosllavinė e parė nuk kishin -viq ose -iq.
***
Kėto dy kartolina i shkroi Gjon Nikė Dobreci, shestanas prej Bratice (Ulqin), kur ishte 24 vjeē si ushtar nė Lublanė dhe nė Sarajevė mė 1923. Ai kishte tė kryer vetėm 4 klasė tė shkollės fillore nė gjuhėn malazeze (sllave). Gjoni vetė e gjeti mėnyrėn si t'i mėsojė shkronjat e gjuhės shqipe. Mė 1908, pra, 15 vjet mė herėt, u mbajt Kongresi i Manastirit, kur edhe u mor vendimi pėr pėrdorimin e shkronjave latine nė gjuhėn shqipe. Shkrimi nė kėto kartolina tė Gjonit flet qartė, qė ai e nderonte vetėn, tė parėt e vet dhe kombin e vet. Kėtu shihet edhe si ai, njė autodidakt, e shkroi shqypėn, gjuhėn e vet, para 83 vjetėve.