Shoqata Katolike Shqiptare nė Australi

 Shkelqėsi tė ndritura

Kam nderin qė nė emėr tė Shoqatės, tė mbi 30000 mėrgimtarėve shqiptarė qė jetojnė nė Australinė e largėt dhe nė emrin tim personal sė pari tė ju pėrshėndes me ngrohtėsinė e zemrave tona tė cilat rrahin e kumbojnė pėr atme e pėr fe. Sė dyti tė Ju uroj shėndet tė mirė dhe suksese nė punėn tuaj tė lodhshme baritore qė jeni duke bėrė pėr tė mbajtur dhezur qiririn e kombit dhe tė kulturės sonė kombėtare.

Nė komunitetin shqiptar kėtu nė Australi jetojnė edhe mė shumė se dyqind familje tė krishtera katolike me mbi 1500 frymė. Nė historinė tonė aty ku ka qenė Kisha ka qenė edhe shkolla, e ku ka qenė njė prift, ka qenė edhe njė mėsues. Ne duke falėnderuar kujdesin e Shoqatės dhe tė intelektualėve shqiptarė e kemi shkollėn shqipe dhe kemi mėsuesin, mirėpo na mungon prifti i cili bashkon mostjetėr tė dielave tė gjitha familjet.Deri tashti ne na shėrbejnė priftat e kombėsive tė tjera, mirėpo prifti shqiptar mungon gjithnjė, ashtuqė prindėrit tonė tė moshuar shpesh nuk rrėfehen me atė mėnyrė si kishin pėr tė dėshiruar, sepse nuk e kuptojnė sa duhet gjuhėn angleze.

            Ne i kemi bėrė lutje Argjipeshkvit tė Melburnit, pėr tė na siguruar njė meshtar shqiptar. Shkėlqesia e tij, Denis Hard, ka bėrė pėrpjekje duke pėrfillur kėrkesėn tonė dhe i ka bėrė njė letėr Argjipeshvisė sė Prizrenit, mirėpo ende nuk kemi pėrgjigje.

            Shoqata jonė nė mbledhjen e fundit mori vendim qė tė Ju bėjmė edhe ne njė kėrkesė katėr Arqipeshkvive tona, asaj tė Tivarit, Shkodrės, Kosovės dhe Durrės-Tiranės, qė sipas mundėsive tė na gėzojnė me njė prift i cili do tė shėrbejė nė famullinė tonė.

            Letrėn po e bėjmė publike nėpėr revistėn”Buzuku” tė cilėn e konsiderojmė zyrtare.

            Qoftė lavdėruar Jezu Krishti.                          Lekė Ndreka

Melburn, Australi, mė 31 korrik 2006.                   kryetar


Pėrshėndesim

Fondin humanitar ‘Malėsia’ nė Nju-Jork, Shtetet e Bashkuara tė Amerikės, pėr ndihma qė u kanė nisė skamnorėve, qė u kanė ndihmuar njerėzve pėr shėrim (ēka nuk ka qenė e mundur nė vendin tonė). Pėrveē kėsaj, ata u kanė dhėnė ndihma studentėve pėr shkollim. Ju rrisim nderėn tė gjithėve pėr pėrkrahjen e revistės BUZUKU, veēanėrisht Gjon Dedvukaj dhe Lekė Gjolaj

 Pėrshėndesim

Edhe fondin Dom Simon Filipaj nė Nju-Jork, Shtetet e Bashkuara tė Amerikės, pėr ndihma skamnorėve dhe vepra tjera bamirėse, si dhe pėr pėrkrahjen e revistės BUZUKU.

Punė tė mbarė pėr vepra humanitare Tomė Shkrelit, Shefki Sefisė, Fran Curaj, Zef Gjokaj, Osman Kallabės, Gjokė Selcės, Palok Rudaj, Zef Briskut, Mark Shkrelit, Nazmije Osmanit, Nikė Palkolės dhe Vebi Spahiut.

 Pėrshėndesim Ejll Zagredėn qė ėshtė gjithmonė i gatshėm pėr ndihmė revistės BUZUKU.

 Pėrshėndesim Tomė Gjergjin Gjokaj prej Malėsie, tash nė Detroid, Shtetet e Bashkuara tė Amerikės, pėr ndihmė revistės BUZUKU.

 Pėrshėndesim Fran Curaj prej Shėngjergjit, Ulqin, tash nė Nju-Jork, Shtetet e Bashkuara tė Amerikės, pėr pėrkrahjen revistės BUZUKU.


Brahimi Demit Canit - Palaj, prej Braticės, Ulqin, tash nė Gjermani, tha: O, sa shum ma mirė isht ktu se nė Gjermani! Veni i vet kurrkujt s’ja pėrngjet.

Pamje prej Thtjani