Aleksandri i Madh, nė kėshillimet e tij me strategėt e vet, fliste njė dialekt tė hershėm arvanitas, pra gjuhės shqipe.

Gjuha e perėndive

As mund tė kujtojmė se me anėn e narkotikėve mund tė shohim tė vėrteta qė logjika nuk i shikon tek realiteti. Shohim thjeshtė pjellat e fantazisė tonė dhe jo realitetin e tė vėrtetėn. Pjella fantazie qė ushtrojnė njė magji, ndoshta njė bukuri, njė bukuri qė hedh njė hiē tė rėndė nė realitetit e jetės sė pėrditshme. Mirėpo njeriu dhe ēdo qenie e gjallė, pėrmban qė nga ēasti i lindjes prirjen natyrale qė tė mbijetojė e tė pushtojė jetėn. Posaēėrisht njeri nė kėtė gjė ndryshon nga qeniet e tjera tė gjalla, se nuk kufizohet vetėm pėr tė jetuar por synon tė arrijė nė njė jetesė tė mirė, duke luftuar pėr pėrmirė-simin e saj. Kjo prirje e naty-rshme pėr pellazgėt ka pasur njė peshė tė veēantė filozo-fike, kėshtu qė ata jo vetėm nuk kanė menduar kurrė se vdekja ėshtė mė e mirė se jeta, por arritėn ta ngrinin nė dogmė pushtimin e jetės dhe jetesėn e mirė, qė janė gjėra bazė pėr evoluimin kulturor tė njeriut. 
Shkalla e lartė e pėrgjegjėsisė pėr marshimin individual e shoqėror tė njeriut, prirja luftarake dhe e ndėrgje-gjshme pėr arritjen e jetesės sė mirė, ndėrgjegjja e veēor-isė sė tij dhe e ndryshimit nga popujt qė luftonin vetėm pėr jetesėn me ēdo ēmim, nga popujt qė nuk ndjenin nevojėn tė jetonin tė lirė e sipas pari-meve qė ai vetė ka pėrcaktuar ose nga popujt qė fatalizmi i tyre i bėnte si dele qė shkojnė pėr t'u therur, ose nė rastin mė tė mirė, si kafshė qė tė vetmin gėzim tė jetės kanė kėnaqė-sinė seksuale, pra ky ndryshim i popujve pellazgė nga popujt e Lindjes, i ēonte ata tė vepronin sikur do tė vdisnin sot dhe njėko-hėsisht sikur ishin tė pavdekshėm. Dhe ėshtė vėrtetuar se ata njerėz dhe popuj qė e duan shumė jetėn dhe e vlerėsojnė kėshtu siē thamė mė lart, janė mė tė paraprirė edhe ta flijojnė, pasi ashtu siē thamė, ata nuk mjaft-ohen vetėm tė jetojnė, por gjithashtu tė synojnė tė jetojnė mirė. 
----
Por shumė tė dhėna dėshmo-jnė se kjo gjuhė ishte dhe gjuha e Aleksandrit tė Madh dhe strategėve tė tij. Nėse do tė kemi parasysh se e ėma e tij, Olimpiadha, ishte me prejardhje nga Mollosia, se atje jetoi shumė vjet dhe Aleksandri, se nga Iliria drejt Maqedonisė ai ēoi gjedhen* maqedonase tė njohur historikisht, e pėrbėrė nga njė grup i Vorieonve, se fjalėt e lashta maqedonase tė njohura qė janė ruajtur, janė tė njėjta me arvanitaset, atėherė kuptojmė se sa e vėrtetė ėshtė ajo qė shkruan Finlei tek Historia e Revolucionit Grek, dmth qė Aleksandri i Madh, nė kėshillimet e tij me strategėt e vet fliste njė dialekt tė hershėm arvanitas. 
*Mėnyra e rreshtimit pėr luftė
Marrė prej Aristidh Kola, Gjuha e perėndive, Plejad Tiranė 2003:308-9,316.


Pėrmallim pėr vendlindje

Kėnga e Detit*

E kam njė guaskė nga deti.
Ėshtė njė kėrmill deti.
Ėshtė i bardhė, i madh, me thepa.
Nė fėmijėri ma patėn falė peshkatarėt.
Mė patėn thėnė:
'Ty, qė e lė Ulqinin, qe kėtė kėrmill deti pėr kujtim. Kur tė bjerė nė mend Rana1, do tė dėgjosh si kėndon deti...'
Tash, sa herė qė me pushton vala e mallit, e vė nė vesh dhe: e shoh detin, e dėgjoj kėngėn e detit.
Deti ėshtė i qetė: kėrcejnė delfinėt, kėndojnė peshkatarėt.
Deti ėshtė i valėzuar: vallėzojnė pulėbardhat, tė gėzuar luajnė fėmijėt nė ranishte.
Deti ėshtė i tėrbuar: shkumohen shkėmbinjtė, ushtojnė ullishtat e vreshtat majereve2. 
Pastaj:
Bie tė fle.
Edhe deti fle. Nė zemrėn e tij tė madhe i fut yjet e qiellit tė kthjellėt. 
Ata ia shkelin syrin detit.
Deti diēka pėshpėrit.
Diēka mė thotė.
Qetėsi, ju lutem!
Ta marr vesh se ēka mė porosit deti im.

1Lagje (Plazhi i Vogėl)-vendlindja e autorit.
2Rripa toke shkallė-shkallė nė kodrina.

 

Vapori

I bardhė - posi pulėbardha.
Rrėshqet syprinės sė detit.
Lundron pa pushuar.
I lidh limanet kėnd me kėnd.
I lidh brigjet dhe njerėzit.
Evropėn e mbart nė Lindje.
Gjermaninė e zbarkon nė Ulqin.
Lundrimi me vapor:
ditėn aventurė zbulimesh detare,
natėn ėndėrr e stolisur me yje.
Hėna i bėn shoqėri.
Valėt ia kėndojnė serenadėn1.
Vapori hyn nė port me kėngė burie.
Me vapor lundron jeta.
1Lloj kėnge dashurie. 
.

Kėshtjella bregdetare

Themelet i ka gurė-ciklopikė.
Ia ka pasė, pasė, pasė vėnė Ulku.
E vizituan Helenėt,
E pushtuan Romakėt,
E rrėnuan Sara-qenėt.
Bile, edhe hordhitė maure, avare, tatare, vandale, barbare, gjithfare - rravguan qė nga atje nga lind e ku perėndon Dielli!
Erdhėn dhe vajtėn - dhe e thyen qafėn.
Kėshtjella qėndroi - u bėri ballė.
Ra edhe tėrmeti: u tund, u shkund - qėndroi nė kėmbė.
S'u trembet dot as valėve tė detit, tė cilat me dhelpėri ia gėrryejnė shpellat nė bedena.
Sa krenare qėndron Kalaja e Ulqinit!