Idriz Xhemė Ulaj
Nėna Tereze
1.
Si zog e bukuri e ftohtė
Si lule e vajzė e ngrohtė
Dashunove etje tė mjeruara
Plot shtigje e ura tė rrėnuara
Me do puthje foshnjore
Pėr njė vjeshtė prore
Me lule e dorė nė gji
Me njė shpirt e zemėr pėr fėmi
Nėpėr furtuna si pllumb mjerimi
Me shumė rreze e lule durimi
Pėr njė fjalė njė mirėkuptim
Nė njė sofėr, por pa ushqim
Me dashurinė e kėtij qielli
Pa kėrcėnime shpirtėrore
Zemėrhapur e dorė pėr dore 
Aty-kėtu ku njeriu jeton
Me etjen e bukurisė qė vėshtirė i gėzon.
2.
Dėshirove tė jesh nėnė e pranverave
Nėpėr stacionet e njerėzve e therrave
Pėr t'i njomur me qumėsht e dashuri
Pėr t'u dhuruar shpresė e lumturi
Rritė lulesh nė kopshtet e ngurzuara
Shpresė jete pėr lindjet e zanuara
Atomikėt e shekullit i zuri pėr veshit
Planetėn tė ruaj njeriu i shekullit
E bukur tė rritet lulja e mirėsisė
Nė preher tė nėnės zė i dashurisė.
3.
Nėpėr stuhi pranverat tė kanė zėnė
Bukė e dashuri NĖNĖ duke shpėrdarė
Me duart e diellit
Me krahėt e dallėndyshes
Me kėngėn e bilbilit
Pa zilinė bėrthamore
Me dashuri mėngjesore
Gonxhe Bojaxhiu NĖNĖ botėrore.
4.
Tashti pllumbat vijnė n'Azi
Nga Evropa me shtatė porosi
Qė ta sjellin njė diell 
Qė ta sjellin njė kėngė 
Qė ta sjellin njė kopsht 
Qė ta sjellin njė vatėr
Me shėndet
Me dritė
Me ar.

Prishtinė, mė 1980.

Idriz Xhemė Ulaj
Mother Teresa 
1.
Like a bird and cold beauty
Like a flower and gentle girl
You enamoured the poor
Full of ruined paths and bridges 
With a few childish kisses
For an everlasting autumn
Holding flowers and hands abreast
With heart and soul for the children
Through storms like a bird of destitution
With many rays and flowers of endurance
For a word and understanding
Around a table, but without food
With celestial love
With celestial warmth
Without spiritual imminence
With open heart and holding hands
There…here where man lives
With lust painfully enjoyed.
2.
You longed to be the mother of springs
Through shrubbery and people's homes
To rejuvenate them with milk and love
To bestow joy and hope upon them
To grow flowers in solidified gardens
To give hope to newborns
You tamed the mighty of the century
The planet to be preserved by the man of the century
To allow the flower of goodwill to bloom
The voice of love in mother's lap.
3.
Through storms you were captured by the springs
Spreading out love and bread, MOTHER
With hands of the sun
With wings of the tern
With songs of the nightingale 
Without nuclear greed
With morning love
Gonxhe Bojaxhiu, MOTHER of all mankind.
4.
The pigeons are trekking from Europe to Asia
Carrying with them seven messages
To bring a sun
To bring a song
To bring a garden
To bring a home
With health
With light
With gold.
(Translated from Albanian by Ismet Bytyēi and Besnik Dobreci)



A je i zoti tė jesh njeri*

Nė njė botė tė mbrapshtė - tė ēmosh virtytin
Nė njė botė frikacake - tė kesh guxim 
Nė njė botė tė luhatshme - tė qėndrosh i patundur 
Nė njė botė tė vrazhdė - tė tregosh mėshirė
Nė njė botė tendencioze - tė veprosh me drejtėsi 
Nė njė botė tė paturpshme - tė qėndrosh fisnik 
Nė njė botė tė urryer - tė falėsh
Nė njė botė tė korruptuar - tė jesh i ndershėm
Nė njė botė tė pashpirt - tė jesh i njerėzishėm
Nė njė botė vrastare - tė krijosh
Nė njė botė tė sėmurė - tė jesh shėndosh e mirė

E. E. Cummings (1894-1962, poet amerikan)

*Nė njė botė (titulli i vjershės nė pėrkthim)
Pėrktheu Fadil Bajraj; Adaptoi pėr “Buzukun” S.Gj.D.
Marrė prej Jeta IX/343;2005Ó32; Zgjodhi Gazmend Ēitaku

 

Frrok Kristaj

Nė kėtė truall*

Nė kėtė truall
sofra e ka koren e tokės
buka - erėn e jetės 
jeta - djegien e diellit

Nė kėtė truall 
zemra e ka gjerėsinė e kaltėrsive 
fjala - melodinė e kurbetit 
kėnga - thatėsinė e lumit

Ky truall e ka thellėsinė e etjes 
gurėt - yllin e djepit 
djepi - pagjumėsinė e nėnės

Ky truall 
pritjen gjithmonė me dyer tė hapura 
qėndisur me gjilpėrė

***

Shtėpia me Zot

Themel i qėndresės 
derė e bujarisė 
odė e burrėrisė 
log i trimėrisė 
fushė e pjellorisė 
sot
e pėrmot 
Shtėpia me Zot

*Marrė prej Frrok Kristaj, Ashti ynė ferishte nė gur, 'Anton Pashku', Prishtinė 2004

 

 

Skėnder Zogaj

Shkodra*

Heu,
I mjeri u' pėr ty
Shkodėr locja!

Sa poshtė 
Paska rėnė katundi,
More!

Oi,
Si s'u terėn njė herė 
Sytė e Rozafės
Ore! (1997)
* Marrė prej Skėnder Zogaj, Mali i tejdukshėm, Prishtinė, Spektri 2005:29.
Zgjodhi prof. Dr Mentor Disha, Prishtinė.

 


 

Pak Krypė

 

Nė Arbanasi tė Zadres, 280 vjetė qė e ruajnė gjuhėn e tė parėve. Kėtu janė dy shembuj: 

1.Kuš ka veš aj išt Arbaneš*, 
aj di me ndigua e fjalen jo me flijua. 
(Arbaneš*- tė gjakut shqiptar) 

2.Mos ndigoni fjal te halkut
Se eta folin keč per ne!

 


 

Enver Draga-Veri 

Kurbeti*

Terri zbret mbi supet e mija
Ashpėr mė shklet dhe mė shtėrngon
Kėrkoj ndihmė nga perėndia
Pres tė dalė drita qė kurrė s'agon

Kurbet, kurbet, nėn hijen tėnde rininė e shkriva
Lotėt qė derdha s'mundem me i njeh
Me dhembin krahėt, mė dhemb dhe shpina
Prej mallit zemra me flakė mė ėshtė djegė.

Mė pėrpive tė gjallė si kėlshedėr
Pėr njė kafshatė mė gėlltite pa u pėrtypur
Larg vendit tim jam si i verbėr
Jetoj njė jetė tėrėsisht tė shtypur.

Braktisa vendlindjen kur zemra vrullshėm rrihte
Pa e parė atdheun mė kaloi shumė kohė
Tash nėnėlokja nė rrugė sikur tė mė shihte
Nuk e di se a do tė mė njohė.

Mė ka marrė malli ta shoh nėnėn tė buzėqeshur 
Tė flas edhe me gurėt e time mėhallė
T'ia shoh babės varrin atje ku ka vdekur
Atje ku shqip fola tė parėn fjalė.

Pranė meje jeta shumė shpejt po ikėn
Punoj ditė e natė, s'kam asnjė mik
Mallkoj kėtė lloj jete, mallkoj Amerikėn
Gėzohem si fėmijė kur dėgjoj njė fjalė shqip.

Shpirti do tė mė dalė, se jeta shpenzohet
Kujtoj nėnėn time dhe bukėn e saj
Kush thotė se jam shitur ai vetėm mashtrohet
Se atdheun tim nė zemėr e mbaj.

*Autori jeton nė Krajė. Jo vetėm Kraja, por edhe Malėsia, tė gjitha trevat e banuar me shqiptarė nė Mal tė Zi po shkretohen, banorėt pėr kafshatė tė bukės iken dhe po ikin nė Amerikė, Australi, nėpėr Evropė.


 

Baca Grudės 

1.Edhe ju, zana, ju orė tė malit,
Eni t'ia thurim njė kėngė si motit
Baca Grudės, atij shqiptarit,
Stėrnipit tė denjė tė Kastriotit. 
Luftoi ky trim pėr atme tė vet,
S'pėrfilli dot as kral as mbret.

2.Kur Evropa tokat arbėrore
copė-copė i ndau, knjaz Nikolla
me tetė tabore, Malėsisė mizore
sa shpejt iu sul. Berlin e Stambolla
ta marrin vesh: bijt e shqipes me mot
e mot vatanit tė vet i dalin zot.

3.Nė Tuz porsa u dha haberi,
Baca Gruda kushtrimin qet:
-Vraponi, burra, atje te ura! Astjeri
i Knjazit, matan Cemit, heu medet, 
ka zėnė pusi. Nė Prizren, n'emėr tė Zotit, 
me burra tė kombit, sikur motit 
kem lidhur besė. Nė tokat tona Karadakun 
nuk e lėshoi pa derdhun gjakun.

4.Ushtoi martina, krisi petica, 
u bė poterė. U pėrzien kėsulė e shishak
fusha e Cemit, mbar Zharnica
deri nė Vaxhorė u lanė me gjak.
Knjaz Nikollės s'i shkoi pėr dore,
T'i pushtoi trojet arbėrore.

5.Baca Knjazit 'i fjalė ia thotė:
Axhė Shabė Gjekė jetėn m'ia pate shuar,
Armėt e brezit s'i ktheve dot,
E dujqit Knjaz me arė m'i pate ēuar;
Me to krye do tjera halle
S'e shes, jo kurrė, vendin me pare.

6.Krerėt e Lidhjes armiku
I arbėrit kudo i gjurmoi,
Baca Grudėn, atė burrė ēeliku,
Nė breg tė Tuzit e helmoi. 
Luftoi ky trim pėr atme tė vet,
S'pėrfilli dot as kral as mbret.

Gjergj Gjokaj 
Me rastin e 100-vjetorit tė vdekjes. Podgoricė, 1981.

 

Ali Podrimja

Biblike*

Mjerimi tė lė 
pa u larė
Majės derdhet kanalizimi 

Nuk vidhet atDheu
As vritet
Luftėtari i tij

Nė tokėn tėnde 
tė ēosh jetė refugjati 
mallkim gjaku

Engjėlli im 
vėma dorėn mbi ballė 
tė ndiej veten 

A jetoj 
Bllacė-Munih,1999

***
Orė e tynzot
M.Zeqos

Nikollė Marku
Mbrojtėsi i fundit 
i arqipeshkvisė sė Elbasanit 
e tha edhe kėtė

Ai qė vdes pėr atDhe 
vetė Zoti 
e kėrkon

Po ku do me gjejė mua 
nė cilin varr 
a planet 
tej shtat qiejve 

Nikollė Marku 
i Atit i Dheut i atDheut 
Orė e tynzot

Qoft lėvduar
Elbasan, 15 mars 1999

*Marrė prej Ali Podrimja, Pikė e zezė nė blu, Onufri, Tiranė 2005. 

 

Jam shestanas 

Shestanas s'e kanė hadet
Me u tremė pej hijes vet! 
Ata janė t'fjalės gjithmonė. 
Jam shestanas, t'gjithė e thonė. 

T'partė tonė shqyp kanė folė e knue,
Daj si burra kanė qinrue, 
E na lanė nji amanet:
M'ē ruejtė gjuhėn e vet.

Kuptim jetės n'daē me'j dhānė, 
Nero atė ēka t'partė t'kanė lānė.
Me rranxė t'vet me u burrnue,
Por dhe tjetrin m'ē nerue.

Isht mirė me'j dalė zot tė vetit,
Mos m'u bā masha e tjetrit.
Pėr mos me kjenė i koritun, 
S'duhet m'u bā mish i shitun.
S.Gj.D.

 


 

Fjalė tė urta

Tri gjāna nuk gihen (nginjen) kurrė: syni, barku e vorri.
Ena bosh ban zhurmė tė madhe.
Kur tė bāsh mirsķ mos e fol as n'shpķ.
Rruga e drejtė tė ēon nė selamet.
Fjala qi tė duel jasht dhām'sh u bā katėr kām'sh.
E drejta s'dhurohet, por fitohet.
Fjalėt peshoi, masanej lėshoi.
Kur s'ke nevojė, mos ēil gojė.
Kapshatėn pėrtype nji herė, fjalėn dhetė herė. 
E para gotė - arė, e dyta - sėrm, e treta - helm.
Shpia me dy tė kėqia - duhani e rakia. 
Trimi i rakisė, tyrpi i shpisė.
Gjuha s'ka asht, por then ēdo rrashtė.
Kur shkon nė miqėsi, leni gjāmėt nė shpi.
Mos kjaj nga shiu, se ka edhe breshėn.
Edhe njeri meleq e ka nji dreq.
Guri u ēa, druja u tha - burri s'u dha.
Njerkat e mira si sorrat e bardha.

*Marrė prej Martin Kolė Pjetrushi Dedvukaj, 
Shkrķpe vótret - fjalė tė urta, Tuz 2004

Shkodra sebeb, Ulqini n'gasep, Tivari fet (tregoi Mefit Jakupi, Ulqin).

Me jetue pėr nji do,
At'herė tjetrin mos pengo (SGjD).

Ta kalue n'ven t'vet jetėn,
Neron t'partė edhe vetveten (SGjD).